Primename, kad Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos veikla Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.
Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimo (jo žodžiais – „ūkinės veiklos laisvės pažeidimo“), atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas siekia užsiimti naftos, t. y. Lietuvos žemės gelmėse glūdinčio gamtos ištekliaus, gavyba, o žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn. Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą užsiimti naftos gavyba reikia turėti leidimą tirti žemės gelmes ir leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes. Kadangi šių leidimų pareiškėjas neturi, jis užsiimti naftos gavyba neturi jokių teisių, todėl teigti, kad pareiškėjo ūkinė veikla yra neteisėtai ribojama ar kitaip pažeidžiama, nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimas pats savaime negali būti laikomas objektyviai konkrečiu, nes pagal galiojančioje Įstatymo redakcijoje pateiktą apibrėžimą „poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos“ (ar anksčiau galiojusioje Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Įstatymo redakcijoje „poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla“). Kitaip tariant, poveikio aplinkai vertinimas yra prognozė, kai sprendžiama, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla padarys aplinkai, kuri yra suprantama labai plačiai, t. y. aplinka nėra vien tik gamtos objektai, bet yra siejama ir su visuomenės gyvenamąja aplinka (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme pateikiamą „aplinkos“ sąvoką). Šiuo atveju, pareiškėjas, rengdamas PAV ataskaitą, turėjo įtikinti įgaliotą valstybės instituciją – Agentūrą, kad pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos nepadarys neatitaisomos žalos aplinkai, tačiau to, kaip nurodyta Sprendime, neatliko.
Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Ši nutartis neskundžiama.
Aplinkos apsaugos agentūros inf.