Mokslininkų teigimu, tikimybė būti nutrenktam žaibo yra gana didelė – 1 iš 3 000, tad Lietuvoje kasmet žaibai paliečia bent keletą žmonių. Dauguma jų išgyvena, tačiau vienokias ar kitokias pasekmes gali jausti visą likusį gyvenimą. Viešojoje erdvėje dalijamasi atvejais, kai žmonės buvo nutrenkti žaibo 2 ar net 3 kartus ir išgyveno. Kai kuriais atvejais juos išgelbėjo tai, kad avėjo guminius batus. Tačiau po to jiems teko kurį laiką gydytis ligoninėse.
Liaudyje yra gajus mitas, kad jeigu į žmogų trenkia žaibas, jį reikia įkasti į žemę, esą tada išlydis išeis iš kūno. Mokslininkai teigia, kad tai netiesa, reikia kuo skubiau kviesti medikus, o žmogų kalbinti, kad jis neprarastų sąmonės.
Žaibo smūgis dažnai sukelia vidaus organų ir raumenų pažeidimus, galimas laikinas sąmonės praradimas, orientacijos sutrikimas, gali sutrikti gebėjimas šnekėti, judėti, taip pat gali atsirasti galvos svaigimas, raumenų traukuliai, žmogus gali neprisiminti, kas įvyko. Pažeidus smegenis sutrinka kvėpavimas, žmogus pradeda dusti, gali sustoti širdis.
Perkūnija daro didelę žalą ir turtui – sukelia pastatų, miškų gaisrus, gali pakenkti elektros linijoms, sutrikdyti elektros tiekimą. Dažniausiai žaibo iškrovos sugadina gyventojų elektrinę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, automatinių vartų, garažų sistemos, šildymo katilai, vandens tiekimo ir valymo įranga, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, apsaugos signalizacija ir kt. Žaibo iškrova nebūtinai sukelia gaisrą, bet gali apgadinti langų apdailą, apsvilinti kaminą ar kitas namo konstrukcijos dalis.
Pagal LHMT inf.