Žemaičių Naumiesčio muziejuje jau galima pamatyti liaudies meno grožį

muziejus naumiescio sveciaiLiepos 13 dieną, po ilgo sąstingio, duris lankytojams vėl atvėrė Žemaičių Naumiesčio muziejus.

Seimui 2015-uosius metus paskelbus Etnografinių regionų metais, „Lietuvos muziejų kelio“ organizatoriai plėtoja liaudies meno temą. Tad ir Šilutės muziejininkai, kuriems priklauso ir Žemaičių Naumiesčio muziejus, nutarė parodyti visuomenei bent dalį čia sukauptų vertybių.

Nors Žemaičių Naumiesčio muziejus dar neturi ekspozicinės įrangos, nors suregistruota ir rekonstruota tik dalis jo vertybių, prieš savaitę čia sukviesti seniūnijos vadovai ir kultūros barų atstovai, pedagogai ir kiti istorijai neabejingi kraštiečiai galėjo prisiliesti prie šimtmetį ir net du menančių istorinių vertybių, reprezentuojančių liaudies meno grožį, padiskutuoti apie šio muziejaus paskirtį ir siūlymą šiam muziejui suteikti jo pradininko Benedikto Orento vardą.

Muziejus turtingas eksponatų

Žemaičių Naumiesčio apylinkėse rastos ir žmonių dovanotos šventųjų skulptūrėlės, liturginė literatūra, originalūs, puošnūs senoviniai baldai, pagaminti gabaus vietinio meistro Dovo Srūgio, etnografiniai baldai, įvairiausi namų apyvokos daiktai, kurie buvo naudojami kasdieniame gyvenime, unikalūs porceliano indai, senos fotografijos ir net senoviniai vaikų žaislai – tai eksponatai, kuriuos pirmajai ekspozicijai paruošė Žemaičių Naumiesčio muziejininkė Valentina Pielikienė su talkininkais.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė kalbėjo, jog šis muziejus muziejus naumiescio sventiejiypač turtingas liaudies meno eksponatų, net tokių, kokių nėra ir Šilutės muziejuje. Ji išreiškė viltį, kad 35 metus istorijos mokytoja dirbusiai kolegei V.Pielikienei bus įdomu čia dirbti.
Pirmajam pristatymui bandyta atrinkti tuos eksponatus, kurie geriausiai atspindi liaudies meno grožį. Kada lankytojams pavyks parodyti visus Naumiesičio muziejaus lobius, nei R.Šikšnienė, nei V.Pielikienė pasakyti negalėjo, – muziejus dar neturi ekspozicinių baldų ir įrangos.

V.Pielikienė papasakojo lankytojams daugelio eksponatų istorijas, kvietė kartu gėrėtis XIX-XX a. pradžioje baldus ir namų apyvokos daiktus gaminusių meistrų išmone, raižiniais. Apie senovės lietuvių norą ne tik skrandį prikimšti, bet ir kurti grožį, byloja ne tik muziejuje surinkti ornamentuoti baldai, audiniai, bet net ir gausi paprasčiausių medinių sviestinių kolekcija: ir jos išdabintos įmantriais raižiniais.

Muziejuje bandyta atkurti ir prieš gerą šimtmetį gyvenusio pasiturinčio miestelėno kambario vaizdą, eksponuojama gausi šventųjų skulptūrėlių bei liturginių knygų kolekcija, yra ir žydams skirtas kampelis, mat jų šiame miestelyje kadaise gyveno ypač gausi bendruomenė, ir jie daug prisidėjo prie miestelio klestėjimo.

V.Pielikienė dėkojo jai talkinusiems ir, anot jos, pagrindinį darbą atlikusiems Šilutės muziejaus darbuotojams: tautodailininkui Vytautui Raukčiui, Ingai Radavičiūtei, Natalijai Kučinskajai, Antanui Jakui ir Viktorijai Jurkšaitienei, vietos etnokultūros centro specialistams. Visų jų patarimai ir pagalba buvo taip reikalingi tvarkant eksponatus ir ruošiant pirmąją muziejaus ekspoziciją.

Kiekvienas ras ką pažiūrėti

„Dūzgesio ir gero vėjo“ naujai atidarytai kultūros įstaigai linkėjo Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, pastebėjusi, jog atidarymo diena yra išties neeilinė Žemaičių Naumiesčiui. V.Pielikienę ir jos talkininkus ji pavadino šaunuoliais, per trumpą laiką padariusiais didelį darbą. Ir nors iki galutinės šio muziejaus vizijos įgyvendinimo dar laukia daug iššūkių, visgi ilgai visiems galvas kvaršinęs rūpestis, kada gi pradės veikti šis muziejus, jau atslūgo.

Visus susirinkusiuosius vedėja kvietė būti šio muziejaus ambasadoriais, muziejus naumiescio apziuri 2nes jame yra ką pažiūrėti bet kokio amžiaus žmogui.
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas pastebėjo, kad kol šis pastatas buvo tuščias, jis atrodė labai didelis, tačiau sudėliojus eksponatus aiškėja, kad jis jau per mažas. O juk dalis eksponatų – žemės ūkio padargų – dar saugoma naumiestiškio Kęstučio Vilniškio sodyboje.

Seniūnas pasidžiaugė, kad šiame muziejuje nuolat dirba stiprūs muziejininkai, ir kad čia ką veikti ras net vaikai.

„Pirmąjį judesį padariusius kolegas“ sveikino Žemaičių krašto etnokultūros centro vadovas Valerijonas Krutikovas, išreiškęs viltį, kad Šilutės muziejus sugebės čia įsteigti ir dar vieną etatą, nes veikiančiam muziejui to reikia.

„Pagaliau, po ilgos kelionės per kopas…“, – žinomo filmo pavadinimą prisiminė vietos gimnazijos direktorius Liudvikas Genys su pavaduotoja Virginija Judžentiene. Pedagogai pastebėjo, kad kažkas visada turi saugoti praeitį, ir kad prisiminimai užvaldys kiekvieną, įžengusį į muziejų, nes čia – tiek vaikystę menančių daiktų. Be kita ko, jie pasižadėjo „čia eiti ir eiti, ir vaikus mokyti muziejuje elgtis kaip bažnyčioje“.

Dėl muziejaus pavadinimo dar bus diskusijų

Muziejininkės prisiminė savo pirmtako B.Orento darbus, kuris eksponatus pradėjo rinkti dar 1952-aisiais, atvykęs dirbti į Žemaičių Naumiestį, ir skyrė jam atskirą stendą. O J.Budreckas pavadino jį „fenomenu, kuris padarė tiek, kiek ne kiekvienas sugebėtų“.

Prisiminė seniūnas ir pažadą išleisti kraštotyrinio pobūdžio knygą apie šį kraštą, kurioje didžioji dalis medžiagos būtų B.Orento surinkta, bet knygai skirti pinigai kažkur „nuplaukė“.

V.Pielikienė džiaugėsi, kad į atidarymą atvyko ir B.Orento sūnus Algimantas. Anot jos, muziejininko šeima gerai žino, kad muziejus – tai ne tik eksponatai, bet ir milžiniškas raštvedybinis darbas, todėl A.Orento pagalbos ji tikisi ir ateityje.

Buvęs mokytojo B.Orento mokinys, žurnalistas Stasys Mėlinauskas prisiminė kalbas siekti, kad šis muziejus būtų pavadintas muziejus naumiescio Valentina 2B.Orento vardu. Šilutiškis mano, kad vietos bendruomenė vėl galėtų imtis iniciatyvos siekti tokio vardo.

Tokiam pasiūlymui pasipriešino kraštotyrininko sūnus A.Orentas, kuris šį muziejų prisimena nuo 1966-ųjų metų. A.Orento nuomone, muziejus yra Žemaičių Naumiesčio, o ne Orento, ir jo pavadinimas be pavardės skamba gražiau. Be to, muziejaus pavadinimas su B.Orento pavarde skambėtų egoistiškai, ir jo tėvas to nebūtų norėjęs.

R.Šikšnienės manymu, šiuo klausimu dar reikėtų diskutuoti.

Kviečia 67 muziejai

Gegužės 18 d. Lietuvos muziejų asociacija  pristatė „Lietuvos muziejų kelio“ programos projektą „Liaudies meno grožis“. Jis tradiciškai bus rengiamas visuose Lietuvos regionuose: Dzūkijoje (gegužės 18 – birželio 14 d.), Suvalkijoje (birželio 15 – liepos 12 d.), Žemaitijoje (liepos 13 – rugpjūčio 9 d.), Mažojoje Lietuvoje (rugpjūčio 10 – 30 d.), Aukštaitijoje (rugpjūčio 31 – rugsėjo 27 d.).

Gražiausiu metų laiku muziejai kvies Lietuvos visuomenę, kuriai pristatys daugiau kaip 100 išskirtinių renginių. 84 dienas lankytojus džiugins naujos ekspozicijos ir parodos, meniniai edukaciniai projektai, tradicinių amatų renginiai, susitikimai su tautodailininkais, liaudies meno sričių tyrinėtojais, unikalių projektų autoriais, svetingieji savaitgaliai muziejų ekspozicijose, parodose ir kt. kultūrinės akcijos.

Projekte iš viso dalyvauja 67 muziejai.