Žemaičių Naumiesčio Sekminės sugrįžo į šventorių

Sekmines Vanagiu_3Jubiliejinės Sekminės – neįprastoje vietoje ir neįprastai, – taip galima pasakyti apie gegužės 19-ąją Žemaičių Naumiestyje jau 10-ąjį kartą nuskambėjusią Sekminių šventę.  

Naumiestiškių Sekminės jubiliejinės tik todėl, kad prieš 10-metį jos čia buvo atkurtos. Tačiau tikroji Sekminių šventė šiame krašte mena gal visą 100, o gal ir dar daugiau metų. Ir tuomet, tarpukariu jas organizavo dvasiškiai, o vykdavo toji šventė po šv. Mišių, tiesiog bažnyčios šventoriuje.

Prisiminę šias tradicijas naumiestiškiai šiemet ir surengė Sekmines šventoriuje. Tiesa, ilgametei tradicijai nenusižengė surengdami edukacines programėles krašto mažiesiems – kartu su jais berželiais puošė naumiestiškių sodybas ir miestelio erdves, o pievose besiganančioms juodmargėms pynė vainikus.

Vainikai patiko ne visoms juodmargėms
sekmines Naumiescio_vaiku_4
Teisybės dėlei reikia pažymėti, jog buvo šiųmetėje šventėje ir visą 10-metį besitęsiančių tradicijų. Tokios yra didžiosios šventės išvakarėse, o šiemet – prieš dvi dienas surengtos šio krašto mažųjų Sekminės. Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotojai kasmet pakviečia vietos mokyklos – darželio mokinukus į edukacinius renginius. Štai ir šiemet gegužės 18-ąją mažieji naumiestiškiai dalyvavo Sekminių šventės edukacinėje programoje „Pasitinkant  Sekmines“. Mokinukai puošė Vanagių kaimo gyventojų sodybas berželiais, o ūkininko Felikso Stulgos ir dar kelių jo kaimynų karves – lauko gėlių vainikais.

Programos dalyviams buvo daug gardaus juoko matant, kaip vienos juodmargės ar žalmargės į ant ragų joms uždėtus vainikus nė nereaguoja, o štai kitos jų gentainės papurto galvas ir švysteli tuos žalumynų rinkinius kuo toliau. Ir taip – ne kartą, ir ne du…

Tądien mažieji dar apsilankė ir miestelyje esančioje kalvio Kęsto Vilniškio sodyboje. O visur juos lydėjęs Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“ mokė  senovinių žaidimų, kartu su vaikais kepė kiaušinienę iš ūkininkų dovanotų kiaušinių, bulves ant žarijų, ir visi kartu vaišinosi tokiomis senovės piemenėlių vaišėmis. Šokių pamokė ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos šokių kolektyvas.

Organizuoti ėmėsi klebonas

Sekmadienį po šv. Mišių iš arkangelo Mykolo bažnyčios išeinančius kraštiečius čia pat šventoriuje pasitiko ilgametė Sekminių organizatorė, Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė. Renginio vedėja kvietė visus susėsti ant tiesiog čia pat sustatytų suolų, ir smagiai švęsti Sekmines.

A.Baltutienė priminė, jog prieš 100 ir daugiau metų Sekmines organizavo kunigai, o jiems talkino krašto jaunimo organizacija – pavasarininkai. Ji pasidžiaugė, kad Žemaičių Naumiesčio klebonas Stanislovas Anužis šiemet irgi mielai sutiko būti šio renginio organizatoriumi, tad kultūros darbuotojams beliko tik jam talkinti.

Kad išties švenčia Sekmines ir ragina tai daryti visus, klebonas įrodė vos išėjęs iš bažnyčios. Šilutiškių orkestrui „Pamario brass“ užgrojus valsą jis, kartu su visais irgi įsisuko į šokio sūkurį. O kreipdamasis į parapijiečius klebonas sakė, jog labai gražu, kad sekmadieninis jų suėjimas nesibaigė vien tik šv. Mišiomis, kad visi turi galimybę dar pasibūti kartu ir pasilinksminti.

S.Anužis pašmaikštavo, jog tikriausiai Dievas nesupyks, kad bažnyčios šventoriuje vyksta šokiai, nes „Dievas myli linksmus žmones, nes tas, kas linksmas, nieko blogo nedaro“.
 
Sveikintojai linkėjo gero derliaus

Kaip ir kasmet, susirinkusiuosius sveikino vietos darželio – mokyklos ir gimnazijos vadovai Zofija Lydekienė ir Liudvikas Genys. Pedagogai linkėjo savojo krašto žmonėms gerų, derlingų metų, nes, anot L.Genio, jei bus derlingi, tai gal bus ir vaisingi…

Gražios šventės ir geros nuotaikos linkėjo Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis, kartu priminęs, kad kaip tik gero derliaus senovėje Sekminių dieną ir melsdavo lietuviai. O Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas prisiminė vyresniųjų kraštiečių pasakojimus, kad sovietmečiu sovietų valdžia, matydama, jog žmonės Sekminių dieną po Mišių neskuba namo ir lieka švęsti, Žaliakalnyje ėmėsi organizuoti dainų šventes. Tai buvo lyg įrodymas, kad šventės Žaliakalnyje yra ne religinė – Sekminių dienos tęsinys, o valdžios leidžiama šventė.

sekmines naumiescioV.Krutikovas kvietė visus, turinčius įdomių prisiminimų iš to laikmečio užeiti į kultūros centrą ir papasakoti.   

Šimtmečio tradiciją tęsia ir orkestras

Jau ko gero nieko nenustebino pučiamųjų orkestro „Pamario brass“ atliekami maršai, nes šis kolektyvas naumiestiškių Sekminių šventėse dalyvauja visus 10 metų. Kolektyvo vadovas Gražvydas Raila taip pat pasveikino naumiestiškius, ir priminė, kad pučiamųjų instrumentų muzika šiose šventėse skambėjo ir tarpukariu. Orkestras „Pamario brass“ šiemet taip pat švenčia savo 20 metų jubiliejų, ir orkestrantams, pasak vadovo, yra ypač malonu tęsti šimtmečio tradiciją.

Romansai, valsai ir lietuviškų dainų popuri tądien plačiai aidėjo nuo Žaliojo kalno po visą miestelį. Juos keitė „Pilutės“ ir Gardamo moterų vokalinio ansamblio „Aušrinė“ dainos, Inkaklių „Dainorių“ bei Rusnės „Rusniečio“ pasirodymai.

Kalboms ir dainoms išsekus organizatoriai pakvietė visus pasivaišinti pačių keptais pyragais, duona, sūriu ir medumi, ir tik tada savo svečius išlydėjo namo.