Žemo uždarbio ir aukštų kainų praraja Šilutės jaunimą verčia trauktis iš gimtinės

DSCN99jaunimas ir darbo birza pielikysKelerius metus besitęsiančios jaunų žmonių įsidarbinimo problemos itin aktualios ir šiomis dienomis. Tai rodo ir nemažas 18-25 metų jaunuolių, ieškančių darbo Šilutės rajone, skaičius.

Iki rugpjūčio 1 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje buvo užregistruoti 579 jauni bedarbiai: 241 moterys ir 338 vyrai. 22 iš jų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 34 – aukštąjį neuniversitetinį, 287 – vidurinį, iš jų 191 jau yra įgiję profesijas. 171 jaunimo atstovas turi pagrindinį išsilavinimą, iš jų 62 – su profesijomis, 65 jaunuoliai darbo ieško, turėdami tik pradinį išsilavinimą, iš jų 22 jau yra įgiję vienokią ar kitokią profesijas. Deja, net 248 jaunuoliai ieško darbo iki šiol neturėdami jokios kvalifikacijos.

Anot Darbo biržos Šilutės skyriaus vyriausiojo specialisto Vingirdo Stasio Pielikio, kuris daugiausia bendrauja su Šilutės rajono darbdaviais, paskutiniaisiais metais, ypač – po euro įvedimo, įdarbinimo ir įsidarbinimo situacija pasiekė krizę.

„Darbo rinkos perspektyva kol kas – labai liūdna. Darbo jėgos turime vos 4-5 metams, o kaip bus vėliau, sunku prognozuoti“, – sako pašnekovas, pripažindamas, kad dauguma ieškančiųjų darbo, ypač jaunimas, vis labiau nusivilia žemu uždarbiu ir neadekvačiai kylančiomis kainomis.    

Yra darbo, bet ne uždarbio

Šiuo metu Lietuvoje, Šilutės rajone – taip pat, labiausiai trūksta darbuotojų iki 40 metų amžiaus. Taip yra todėl, kad daugiausia tokio amžiaus žmonių yra išvykę dirbti ir gyventi į užsienį, o išvykimą skatina  žemas darbo užmokestis Lietuvoje.

Pasak V.S.Pielikio, nemažai ieškančių darbo jaunuolių iš karto perspėja Darbo biržos specialistus, kad prisiregistruoja tik dėl socialinių garantijų.
„Kadangi dauguma bedarbių gyvena kaimiškose vietovėse, siūlymai dirbti mieste ar kitose vietovėse jiems tampa „per brangūs“. Pavyzdžiui, jei uždarbis siekia iki 400 Eur, važiuojantis iš atokios gyvenvietės į darbą asmuo didelę jo dalį išleidžia kelionėms. Jei žmogui mažai telieka, jis iš viso neina dirbti“, – sako vyr. specialistas V.Pielikys.

Būtent todėl dauguma darbo ieškančių jaunų žmonių geriau renkasi socialines pašalpas, kurias moka Savivaldybė, nelegalų darbą arba vyksta dirbti į užsienį.

Vien šių metų balandžio mėnesio bedarbių įdarbinimo statistika parodė, kad dėl žemo uždarbio Šilutės rajone pavyko įdarbinti net 47 proc. mažiau žmonių nei tokiu metu pernai.  

Žema motyvacija

Anot V.S.Pielikio, išvyksta šeimos, nebėra vaikų, o jei ir lieka į užsienį išvykusių tėvų vaikai, jie užauga neturėdami motyvacijos dirbti, neturėdami jokių darbinių įgūdžių. Grubiai sakant, jau auga antra karta, kuri temato, kad reikia gauti pašalpas, mokesčių lengvatas ir taip toliau…

jaunimas ir darbo birza1
Profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, atėję užsiregistruoti į Darbo biržą, dažnai pripažįsta, kad ruošiasi išvažiuoti į užsienį. Dauguma tokių jaunuolių turi „pramuštus kelius“ ir važiuoja pas giminaičius, draugus.

Nemažas iššūkis laukia ir sugrįžusiųjų į Lietuvą. Dauguma jų neslepia, kad čia patiria šoką. V.Pielikiui neseniai teko bendrauti su dviem iš Švedijos į Šilutę sugrįžusiais žmonėmis, kurie prašė juos registruoti į bedarbių sąrašus, bet nesiūlyti darbo. Anot šilutiškių, jiems reikia išmokti gyventi Lietuvoje ir priprasti prie čionykščių kainų, kurios verčia stipriai susispausti.

Pasak V.S.Pielikio, dauguma „užsieniečių“ taip ir nepripranta prie gyvenimo gimtinėje, tad, kiek čia pasisvečiavę, vėl vyksta laimės ieškoti  svetur.

Dar viena problema, kuri atitolina žmones nuo darbo – skolos ir baudos. Žmonės, kurie turi kažkada gautų baudų, vėliau dar užaugintų antstolių, dažnai būna abejingi darbo rinkai, nesistengia oficialiai įsidarbinti ir ieško būdų įsidarbinti nelegaliai arba gyventi tik iš pašalpų.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Šilutės rajone jau kelerius metus paklausiausios specialybės išlieka tos pačios: pardavimo vadybininkai, socialinio darbuotojo padėjėjai, bendrosios praktikos slaugytojai, paslaugų konsultantai, pardavėjai, pardavėjai – kasininkai, virėjai, plataus profilio statybininkai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, apdailininkai, valytojos, pagalbiniai virtuvės darbininkai, prekybos salės darbuotojai, statybos darbininkai.

Vis dar labiausiai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pavyzdžiui, didžiosiose pramonės įmonėse dažnai trūksta elektrikų – automatinių staklių remontininkų.

„Tokia problema kyla dėl to, kad specialistus rengiančiose profesinėse mokyklose įprastai yra rengiami dviejų atskirų profilių specialistai: arba elektrikas, arba informacinių technologijų specialistas. Visa laimė, kad bandydami išspręsti problemą, įmonių vadovai dažnai patys imasi darbuotojus papildomai apmokyti, taip praplėsdami jų kvalifikacines galimybes“, – sako pašnekovas.

Tiesia pagalbos ranką

Lietuvos darbo birža, kartu – ir Šilutės skyrius, šiemet toliau įgyvendina jaunimui skirtą projektą „Atrask save“. Anot projekto koordinatorės Ritos Kutkaitės, projekto tikslas – sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo skaičių, įgyvendinant  aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso, kokius turi poreikius ir galimybes.

Kaip sakė pašnekovė, liepos 28 d. į užsiėmimus buvo pakviestos dvi jaunimo grupės, iš viso 30 žmonių. Visiems programos dalyviams nekainuoja nei kelionės į seminarus, nei patys mokymai, viskas apmokama iš projektui skirtų lėšų. Negano to, jaunimui mokama solidi stipendija – daugiau nei 200 Eur.

Projekto „Atrask save“ dalyviai, išklausę teorinę medžiagą, gauna psichologų rekomendacijas ir būna nukreipiami į profesinius mokymus.
Projekto dalyviams sudarytos sąlygos dalyvauti savanoriškoje veikloje ar kitoje veikloje, skatinančioje jaunimo motyvaciją integruotis į darbo rinką arba toliau mokytis. Mokymai padeda įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir susirasti darbą.

Projekto koordinatorė R.Kutkaitė sako, kad taip ketinama mažinti nedirbančio ir nesimokančio Šilutės jaunimo skaičių. Išklausę teorinę medžiagą ir baigę specialybės kursus, visi dalyviai įsipareigoja bent pusę metų nepalikti šalies, dirbti Lietuvoje bei mokėti valstybei mokesčius.

Rugpjūčio mėnesį į šio projekto užsiėmimus bus pakviestos naujos jaunų Šilutės bedarbių grupės.

Svarbu tai, kad kirpėjo, manikiūrininko, pastatų apšiltintojo, plytelių klojėjo, trinkelių klojėjo, pardavėjo, padavėjo ir virėjo specialybes jaunieji šilutiškiai gali įgyti Šilutėje atidarytame mokymo centre. Jį atidarė UAB „Takoskyra“, bendradarbiau-dama su Darbo biržos Šilutės skyriumi. Kitų siūlomų įgyti profesijų kursai vedami Klaipėdoje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.