Gintaro gavybos Kuršių mariose galimybėms aptarti, „contra“ ir „pro“ argumentams apsvarstyti Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) buvo susirinkę aplinkosaugininkai, geologai, mokslininkai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser priminė gintaro kasybos istoriją. Jis mūsų šalyje buvo išgaunamas tik XIX a. pabaigoje ir tik vienoje vietoje – Kuršių marių farvateryje. Nuolat kasti gintarą pradėta 1862 metais. Šiaurinėje Juodkrantės dalyje, kuri dabar žinoma kaip Gintaro įlanka, buvo įkurta jo kasėjų gyvenvietė, vadinamoji „žemkasių kolonija“. Gintarą iki užšąlant marioms iš jų dugno 4–10 m gylyje trimis pamainomis kasdavo 500–600 žmonių. 1864 m. buvo išgauta 17 tonų gintaro, o 1868 m. pasiektas rekordas – 94 tonos. Nuo 1880 m. čia gintaro buvo išgaunama vis mažiau, ir 1900-aisiais gavyba visiškai nutraukta. Aušros Feser nuomone, vertėtų atgaivinti senąjį vietos amatą – gintaro kasybą, bet ne kaip ekonominį-pramoninį, o kaip rekreacinį-turistinį verslą.
Mokslininkų požiūriu, kurį išsakė Pajūrio tyrimo ir planavimo instituto direktorius Saulius Gulbinskas, gintaro gavyba Kuršių mariose būtų galima, jeigu nepažeistų jų hidrologinio režimo ir nepakenktų saugomoms biologinėms vertybėms. Tačiau tikėtina, kad gintaro gavybai bus reikalaujama atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą, nes minėtieji telkiniai priklauso „Natura 2000“ teritorijoms.
Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, 1992–1994 m. atlikti tyrimai patvirtino, kad Kuršių mariose yra galimybių išgauti gintarą. Dabar į Valstybinį žemės gelmių registrą yra įrašytas parengtinai išžvalgytas Juodkrantės gintaro telkinys, kuriame yra 112 tonų išteklių, ir trys perspektyvūs gintaro išplitimo plotai Kuršių marių priekrantėje.
„Netrukus skelbsime šių telkinių žvalgybos ir gavybos konkursą – jau baigiame parengti jo nuostatas ir sąlygas“, – sako Jonas Satkūnas. Konkurso laimėtojas, kai bus atlikta detali žvalgyba, ištekliai aprobuoti ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas, galės gauti leidimą tiems ištekliams naudoti. Gintaras priskiriamas vertingiesiems mineralams, todėl toks leidimas pagal Žemės gelmių įstatymą gali būti išduotas tik konkurso būdu.
Rašyti atsakymą