Nuskardėjo plačiai – per visą Lietuvą – išreklamuota pamariškių šventė – 5-asis Žuvienės virimo čempionatas. Daugybę smagių įspūdžių jis paliko ne tik mums, šilutiškiams, bet ir daugeliui atvykusiųjų.
Tik, deja, ne visiems. Be visa gadinančio deguto šaukšto neapsieita ir šįkart…
Pasikliovę nuoroda, nuvažiavo į… Naujakurius
Pamatyti garsųjį šilutiškių uostą ir jame rengiamą originalią šventę šiemet panoro ir viena palangiškių šeima. Iki šiol Šilutėje nebuvę žmonės turi čia pažįstamų, tad iš anksto telefonu pasidomėjo, kaip turėtų nuvažiuoti į Žuvienės virimo čempionato vietą.
Vietiniai atsakė, kad nėra nieko lengviau: tiesiu taikymu įvažiavę į miestą nuo Klaipėdos pusės svečiai pamatys automobilių stovėjimo aikštele virtusią senojo Turgaus aikštę. Iš ten jau, kaip sakoma, uostą ranka galima pasiekti.
Deja, kelią nupasakoję šilutiškiai nežinojo (o gal tiesiog primiršo?), kad pastaruoju metu devynioms dienoms uždaromos paeiliui visos remontuojamos geležinkelio pervažos. Dėl remontuojamos Traksėdžių geležinkelio pervažos svečiai į mūsų miestą negalėjo įvažiuoti nuo Klaipėdos pusės, jiems teko daryti lankstą aplinkkeliu iki Ramučių gatvės.
Tai ir sumaišė visas palangiškių žinias apie Šilutę…
Svečiai pasakojo, jog kai Ramučių, o vėliau – Cintjoniškių gatvėmis atvažiavo iki sankryžos su Gluosnių gatve, čia pamatė ženklą „Šilutės prieplauka“. Kadangi ženklas stovėjo ypač judrioje vietoje – čia pirmyn ir atgal zujo automobiliai ir pėstieji, palangiškiams atrodė savaime suprantama, jog jau, matyt, visai priartėjo prie išreklamuotosios šventės vietos.
Jie juk nežinojo, kad privažiavo Šilutės turgavietę, o šeštadienis – turgaus diena…
Tad pasukę į dešinę suskato ieškoti įvažiavimo į šventės vietą, ir nė nepajuto, kaip beieškodami privažiavo transporto žiedą Gluosnių – Klaipėdos gatvių sankryžoje. Iš šio žiedo svečiai nudardėjo tiesiai, t.y., į Naujakurių kvartalą…
Tolesni klaidžiojimai po šį kvartalą bei praeivių klausinėjimas atvedė palangiškius, jų pačių žodžiais tariant, į žvyrkelį, kuriuo jie atsidūrė ties ABF „Šilutės Rambynas“ (spėjame – tarp įmonės ir sodų), ir jau tada jie įsuko į Klaipėdos gatvę.
Čia sunkiai, bet pagaliau radę vietos automobiliui pastatyti, eidami kartu su žmonių mase pagaliau priėjo ir žymiosios šventės vietą.
Į Šilutę be navigacijos – šiukštu…
„Gaila, kad nuotaika jau buvo gerokai sugedusi klaidžiojant po visus jūsų miesto pakampius“, – sakė jie „Šilutės naujienoms“.
Žmonės tikino ne pirmą kartą išvažiavę už Palangos ribų, tad nelaikantys savęs tamsuoliais, negebančiais orientuotis kituose miestuose. Bet Šilutėje jie suprato, jog į šį miestą be navigacinės įrangos automobilyje nė nebandyk lįsti…
O tereikėjo, regis, tiek nedaug – tik pagalvoti apie tai, kad į šventę Šilutės uoste važiuos ne tik šilutiškiai ir kad miesto svečiai gali nežinoti to, ką jau ketverius metus žinome mes, vietiniai: kad mūsų mieste pilna informacinių ženklų „Šilutės prieplauka“, kuriuose nei kryptis, nei atstumai iki to tikslo nenurodyti.
„Šilutės naujienos“ šią problemą nagrinėjo dar 2009-ųjų liepą, bet akivaizdu, jog nuo to laiko pirmyn nepažengėme ir vis gadiname vairuotojų nervus ir nuotaiką.
Panaudojo milijonus, o smulkmenos neapgalvojo
„Absoliučiai sutinku su tais žmonėmis – Šilutės uosto neįmanoma surasti. Statant uostą buvo panaudoti milijonai, o tokia svarbi smulkmena kaip aiškūs kelio ženklai neapgalvota“, – piktinasi ir uostą prižiūrinčios įmonės vadovas Rimgaudas Višinskas.
Jis pasakoja, jog dar neseniai bent šiek tiek informacijos teikianti lentelė buvusi prie įvažiavimo į Turgaus aikštę. Bet kelininkai ją nuėmė, o į vietą pastatė du ženklus kitose vietose: vieną – prie Šyšos valgyklos, kitą – priešingoje pusėje. Bet tie ženklai tokie, kad aiškumo, anot R.Višinsko, pakeleiviams tikrai nesuteikia.
R.Višinskui ne kartą teko pakalbinti senojo Turgaus aikštėje besibūriuojančius dviratininkus ar kitokių turistų grupes, kurie paklausti, ar žino, jog šalia yra įdomus objektas – uostas, tik pečiais traukė, nes informacijos apie tai mieste nebuvo matę.
Pašnekovas ir Savivaldybės tarnautojų, ir Saugaus eismo komisijos, ir kelininkų daug kartų klausinėjo, kaip galima būtų pajudinti šią problemą iš mirties taško. Bet girdi vis tuos pačius atsakymus: trūksta lėšų, būtų daug derinimų su visomis instancijomis… Suprato, kad aiškios informacijos pateikimas brangiai atsieitų (vieno kelio ženklo pastatymas kainuoja 700-800 litų) ir niekas nenori užsikrauti papildomų rūpesčių.
Beje, šia tiesa „Šilutės naujienos“ įsitikino dar tais pačiais 2009-aisiais, kuomet apie problemos sprendimo galimybes klausinėjome uosto rekonstrukcijos projekto koordinatorių architektą Antaną Čepį, Saugaus eismo komisijos pirmininką Romualdą Renčeliauską, Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos viršininko pavaduotoją Kęstutį Daugalą ir rajono vyr. architektą Viktorą Bičkauską. Visi aukštas pareigas einantys specialistai sutiko, kad problema aktuali, bet jokių konkrečių minčių dėl jos sprendimo taip ir neišsakė.
Dar daugiau – iki šiol tos problemos ir judinti nė vienas iš jų nepradėjo.
R.Višinsko nuomone, seniai pribrendo reikalas prie visų pagrindinių kelių į miestą pastatyti solidžius informacinius stendus, kokie yra visame civilizuotame pasaulyje. Bet laikas bėga, o mes savo svečius vis siuntinėjame paklaidžioti…
Savivaldybė suteikė viltį
Viltį, kad tokius stendus turėsime artimiausiais metais, suteikė Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis. Jis irgi sutiko, kad turime problemą, nes miesto svečiai neranda ne tik uosto – jie net negali žinoti, kur Šilutėje kiti objektai ir net viešasis tualetas…
Anot R.Ambrozaičio, administracijai jau nurodyta ieškoti galimybių dalyvauti europiniuose projektuose, per kuriuos būtų galima gauti finansavimą tokių informacinių stendų gamybai. Kiek jie kainuotų, direktorius dar nežino, bet aišku, kad nemažai, o Savivaldybė tokių pinigų neturi.
„Akivaizdu, kad šiemet tokių stendų prie įvažiavimų į miestą dar nepastatysime, nes taip greit lėšų negausime“, – sakė direktorius.
Bet ačiū ir už viltį…