Žiema išėjo, problema liko: dėl užšalusių vamzdynų be vandens liko dešimtys pamariškių

Nors kaip reta šaltą žiemą iš kiemo jau kaip ir išvijome, bet jos privirtą „košę“ dar neiškabinome. Konkrečiau – ją dar kabina vandens tiekėjai ir tie pamariškiai, kurie laiku nepasirūpino, kad spustelėję šalčiai nepridarytų vandens tiekimo problemų: įsivaizdavo, kad šaltos žiemos Lietuvą paliko amžiams, todėl nepasirūpino apšiltinti savo vamzdynų.

M. Kainovaitis prognozuoja, kad pamariškių skundai vandens tiekėjams plauks dar visą mėnesį.

Dėl šios priežasties UAB „Šilutės vandenys“ jau sulaukė arti pusantro šimto pagalbos prašymų, ir tie prašymai vandens tiekėjams plauks dar gal visą mėnesį, nors vamzdynai užšalo tikrai ne dėl įmonės kaltės.

Savo darbą „dirba“ įšalas

Iš viso 138 pranešimus apie tai, kad abonentai neturi vandens, praėjusį pirmadienį jau buvo užregistravę „Šilutės vandenų“ specialistai. Dar keli nauji pranešimai užregistruoti tądien. Tarp šių pranešimų ne vienas iš to paties abonento atėjo jau ne pirmą kartą. O plauks tie skundai vandens tiekėjams dar maždaug mėnesį, – taip sako įmonės direktoriaus pavaduotojas gamybai Martynas Kainovaitis.

Kodėl, jei speigas jau atlėgo? Nesusivokiantiems pašnekovas paaiškina, kad įšalas žemėje laikosi kur kas ilgiau, nei šaltis ore, tad ir šiam atlėgus, toliau dirba savo „juodą darbą“.

Pasak M. Kainovaičio, gavus pranešimą, kad dingo vanduo, į bet kurią rajono vietą siunčiamas specialistas, kuris aiškinasi avarijos priežastį ir kaltininką. O tų priežasčių yra įvairių.

Sniegas saugo nuo šalčio

Šiemet bene rimčiausia avarija, be vandens po parą ar kelias palikusi apie 7 namus, įvyko Šilutės Darbininkų kvartale. Čia užšalo ir pagrindinė trasa, ir įvadai į sodybas. Paaiškėjo, kad kvartalo Vydūno, Gegužės, Nidos gatvės 2009-aisiais buvo rekonstruojamos. Rekonstrukcijos metu buvo nukasta apie pusmetrį gatvių grunto, todėl jų danga atsidūrė gerokai žemiau nei buvo. Tada po ja pakloti vamzdynai liko maždaug 1–1.20 metro gylyje. Toks gylis vamzdynų problemų nesukeltų, jei jie būtų pakloti paprastame grunte, ne po asfaltu ar trinkelėmis, ir žiemą jį užklotų sniegas. Tačiau važiuojamoji gatvės dalis nebūna padengta sniegu, todėl ir nuo šalčio neapsaugo.

„Tose gatvėse dar ir šuliniai įrengti retai, todėl teko ardyti asfaltą, prisikasti iki magistralinio vamzdžio, kad galėtume jį atšildyti“, – pasakoja M. Kainovaitis.

Įdomu tai, kad toje pačioje Vydūno g. panaši situacija buvo ir 2010-aisiais, tada be vandens buvo likę daugiau nei 10 namų. Gyventojai rašė raštus „Šilutės vandenims“ ir Savivaldybei, teigdami, kad rekonstruojamos gatvės projektas buvo patvirtintas neatsakingai, todėl vamzdynai ir užšalo. Tačiau jiems buvo atsakyta, kad užšalo jiems nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai nuo prisijungimo šulinio. Šilutiškiai įspėti, kad tokiais atvejais jiems belieka pakloti vandentiekio vamzdžius į reikalingą gylį, o bendrovė tokių pretenzijų nepriims.

Avarijų dar bus

Tiesiogiai su abonentais dirbantys įmonės specialistai pasakoja dar neretai girdintys išties nustebinančių pamąstymų. Ne vienas pamariškis pastaraisiais metais, raginamas apšiltinti savo vamzdžius, tikino, kad „tokių, kaip būdavo, žiemų jau nebebus“, arba „jei ir užšals, tai mano, ne jūsų“…

Dar kiti, įrodinėjant, kad vamzdžius reikėtų įkasti giliau, atsako apšiltinsiantys juos polistirolu, pridėsiantys „dar grunto ir susidarys tas 1.30 metro žemės sluoksnis virš jų“. Tačiau to nepadarė, o vamzdžiams užšalus ir vėl šaukėsi tų pačių vandens tiekėjų pagalbos.

„Gali būti, kad skambučių, ir dėl dingusio vandens, ir dėl to, kad padaugės avarijų negyvenamose patalpose, sulauksime dar mėnesį, nes ne visi savininkai laiku pastebi tas avarijas. Dažniausiai tai būna ūkinės patalpos, kuriose anksčiau buvo laikomi gyvuliai, dabar jos nebenaudojamos, arba nešildomi rūsiai, kuriuose retai lankomasi“, – pasakoja M. Kainovaitis.

Išeičių yra

Ką svarbu gyventojams žinoti, kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau? M. Kainovaitis sako, kad svarbu atsakingai pažiūrėti į šį reikalą. Perkant namus būtina pasidomėti, kur ir kaip sodyboje pakloti vamzdynai, nes tuo pasidomi ne visi pirkėjai.

Be to, artėjant žiemai, į vandentiekio vamzdynus galima įverti arba vamzdį apvynioti specialiu šildymo kabeliu, kuris visą žiemą jį saugos nuo užšalimo. Kitu atveju užtektų vamzdžius apsaugoti apšiltinimo medžiagomis – polistirolu, vata ar tiesiog kažkokiais audiniais.

Jeigu ir tai nepadeda, belieka vamzdžius pakloti dar giliau. Ir beje, tai padėtų ateityje išvengti avarijų, nes naujai klojami šiuolaikiški plastikiniai vamzdžiai pakeistų senus vamzdžius. O dabar jau galima nusipirkti ir iš anksto apšiltintų vamzdžių.

Be to, jei po keliais ar šaligatviais vamzdžiai yra pakloti iki 1.30 m gylyje, esant šalčiams, vanduo iš čiaupo turėtų tekėti kone visą laiką. Ir neužteks, jei dieną skalbsite ir plausite indus, o nakčiai jį užsuksite, vanduo vis tiek gali užšalti.

„Kartais žmonės galvoja, kad nors jų vamzdžiai sekliai pakloti, nors neapsaugoti nuo šalčio, tai yra ne jų, o „Šilutės vandenų“ problema. Visgi tai šeimininko problema“, – sako M. Kainovaitis. Ir primena, kad priklausomybių ribos numatomos sudarant su vartotoju sutartį, o tos ribos kiekvienu atveju yra skirtingos. Tereikia pasižiūrėti sutartį arba „Šilutės vandenų“ eksploatuojamų tinklų žemėlapį internete. Informacijos galima kreiptis ir tiesiogiai į įmonę.