Kasmet spustelėjus šalčiams daugiabučius namus administruojančių bendrovių telefonai kaista nuo prašančiųjų pagalbos skambučių: vieni liko be vandens, kitiems užšalo kanalizacijos vamzdynai ar apledijo su gretimu negyvenamu butu besiribojančios sienos.
„Nors apie šias problemas kalbame kasmet, situacija nesikeičia, kasmet dėl šalčių kilusias avarijas tenka likviduoti po keliasdešimt kartų“, -sako UAB „Šilutės būstas“ administruojamų namų techninę priežiūrą atliekančios UAB „Mano būstas“ Šilutės padalinio vadovas Rimvydas Jusaitis.
Ir šiemet „Mano būsto“ darbininkų brigados, kurios įprastai atlieka kitus darbus, jau kuris laikas net poilsio dienomis triūsia „Šilutės būsto“ administruojamų namų rūsiuose, koridoriuose ir butuose. Taip visais įmanomais būdais bandoma padėti be vandens ar kanalizacijos likusiems žmonėms – atšildyti užšalusius vamzdynus.
Nerūpestingųjų įkaitais tampa kaimynai
Viena tokių kasmetinių nelaimių priežasčių – negyvenami ir be priežiūros palikti butai. Tokių yra ir mieste, ir kaimuose, 
pastaruosiuose – ypač daug. Pasak R.Jusaičio, kaime jau apskritai sunku rasti sovietinės statybos daugiabutį, kuriame bent vienas butas nebūtų likęs negyvenamas. Šeimininkus jie, žinoma, turi, bet vieni jų išvykę užsienin, kitus išsivežė vaikai, o apie be priežiūros likusį savo turtą dažnas ir pamiršo.
Blogiausia, kad pamiršo ir apie greta gyvenančius kaimynus, kurie tokiu atveju tampa tų nerūpestingųjų įkaitais. Nes kai negyvenamuose butuose užšąla vamzdynai, be vandens ar kanalizacijos lieka kaip tik kaimynai.
Būna ir dar blogiau. Pavyzdžiui, jei užšalo antrajame aukšte esančio nešildomo buto vamzdynai, o pirmajame gyvenantis kaimynas savąjį būstą šildo, lėtai atitirpstantis vanduo iš viršutinio buto pradeda jam varvėti ir sienomis, ir per elektros lizdus. O tada jau tik žingsnis lieka iki dar didesnės nelaimės.
Pas aplaidžiuosius – kaip į darbą
Štai neseniai nuvykę į Žemaičių Naumiestyje, Smėlyno g. 1 esantį daugiabutį, vietinių gyventojų „karininkų“ namu vadinamą, darbininkai rado negyvenamą butą, kuriame buvo atidarytos visos orlaidės. Lauke tuo metu naktimis buvo minus 20, tad nenuostabu, kad ir buto sienos jau buvo spėjusios pasidengti ledo sluoksniu, ir bute esantys vamzdynai užšalo.
Ir į šį, ir į daugelį kitų daugiabučių darbininkams kasmet tenka važinėti po kelis kartus per žiemą.
Nemažai tokių kasmetinių sušalėlių yra ir Šilutėje: tai Lietuvininkų g. 27A, Geležinkelio g. 6, Tilžės g. 2A, Turgaus a. 11, Vilų g. 5 esančių butų savininkai, kuriems pagalbos reikia kasmet, jau prireikė ir šiemet. Beveik neatsilieka Stoties g. 6, M.Jankaus g. 1 ir 9 namų gyventojai, Lietuvininkų g. 4, 41, 51 ir 62 daugiabučių gyventojai.
Nuolat pagalbos šaukiasi, ir šiemet jos jau reikėjo gyvenantiesiems Tarvydų kaimo Verdainės g. 4-ajame ir Pašyšiuose esančios Sodų g. 4-ajame daugiabučiuose.
Daugiabučio vamzdžiai – visų „pupos“
Aišku, paskambinęs avarinės tarnybos telefonu žmogus pagalbos sulaukia, tačiau ją suteikti norintiems „Mano būsto“ 
specialistams pirmiausia tenka atlikti didelį darbą, ieškant negyvenamųjų patalpų savininkų. Įprastai kaimynai apie juos nieko nežino ir jų telefonų neturi. Tuomet lieka tik vienas kelias – kreiptis į teismą ir prašyti leidimo įeiti į butą dėl avarinės situacijos jame.
„Viską spręsti turime greit ir be šeimininkų žinios, nes privalome padėti nuo jų nerūpestingumo kenčiantiems kaimynams“, – sako R.Jusaitis.
Todėl visų, kas ruošiasi bent kurį laiką negyventi savo bute, prašoma jo raktus ir savo kontaktinius duomenis palikti bent vienam kaimynui.
Daug problemų kyla ir tuose daugiabučiuose, kur vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai yra neapšildomuose rūsiuose ar laiptinėse, o taip irgi ypač dažnai yra kaimuose. Dauguma gyventojų yra įsirengę autonominį šildymą, o tai, kas vyksta už buto durų, dažnam mūsų tautiečiui dar vis atrodo esančios „ne jo pupos“. Tad ir nekeista, kad niekas neskuba apšiltinti plikų daugiabučio vamzdžių, įstiklinti rūsių langų ar sandarinti laiptinių durų.
„Užtenka vieno išdaužto rūsio lango ar atvirų laiptinės durų, kad spustelėjus šaltukui užšaltų juose esantys vamzdynai“, – sako R.Jusaitis.
Anot jo, dar gerai, jei bent kas imasi iniciatyvos paskambinti namo administratoriui, tuomet viską suremontuoja atvažiavę bendrovės darbininkai. Tiesa, jie važinėja ir neprašyti, ir daugelio namų gyventojai nė nepastebi, kaip artėjant žiemai būna įstiklinti jų išdaužyti rūsių langai ar sutvarkytos durys. Tačiau namo administratorius nespėja visko pamatyti, tad labai laukia gyventojų pranešimų apie netvarką. Daugiabučių laiptinėse paprastai yra užrašyti namų vadybininkų telefonai, tad jiems paskambinti nesunku.
Perdėtas taupymas atneša nuostolius
Taigi peršasi išvada, kad dėl kiekvienos vamzdynų avarijos kalti yra patys nerūpestingi daugiabučių gyventojai. Dėl to jie dar turi ir papildomų išlaidų, nes jei namas savo sąskaitoje tuo metu lėšų neturi, gyventojams už avarijos šalinimą tenka mokėti papildomai. Kaina būna įvairi, ji priklauso nuo to, kiek laiko tenka dirbti „Mano būsto“ brigadai.
Tačiau ne visi butų savininkai nori su tuo sutikti, ne visi ir darbininkams padėti sutinka. Bendrovės vadovas R.Jusaitis pasakoja, kad vienų namų gyventojai darbininkams talkina kuo galėdami, patys suneša savo šildytuvus, o kitur, paprašę bent lėta srovele paleisti vandenį, darbininkai išgirsta klausimą: „O kas už jį mokės?“…
Beje, kaip tik perdėtas vandens taupymas yra dažna vamzdynų užšalimo priežastis, nes vanduo daug greičiau užšąla stovėdamas, nei tekėdamas. Tad labai jį taupydami per šalčius gyventojai gali turėti tik didesnių nuostolių.
Trumpam atšilus – tik blogiau
Nereikia turėti ir iliuzijų, kad vos kelioms dienoms orams atšilus iš karto atšils ir vamzdynai. Anot R.Jusaičio, bus priešingai, nes žemės įšalas taip greit neišeina, ir kaip tik užšala dar daugiau vamzdžių.
Šiuo metu iškvietimų tiek, kad laukiantieji pagalbos jau surašyti į eilę, o avarijas likviduojantys darbininkai dirba ir po darbo, ir laisvadieniais.
„Stengiamės visiems kuo greičiau padėti, bet prašome ir gyventojų supratingumo: ir mūsų žmonės pavargsta, ir jiems šalta“, – sako įmonės vadovas.
Apie avarijas bet kuriuo paros metu galima pranešti bendruoju „Mano būsto“ telefonu 8 700 55966.