Smulkiesiems biokuro gamintojams oro temperatūros kritimas žemiau 10 laipsnių gerina nuotaiką. Pjuvenų briketų gamintojai sako, kad tuomet jų produkcija nuo prekystalių pajuda kaip su kojomis.
Pjuvenų briketus gaminantys verslininkai Mindaugas (nenorėjo skelbti pavardės) ir Žydrūnas Štrapėla sako, kad jų produkcija lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią kuro rinkoje. Briketai yra ekologiški, gaminami iš atsinaujinančios žaliavos, pigesni nei atvežtinės anglys.
Papildomas žieminis verslas
Mindaugas Šilutėje labiau yra žinomas kaip patyręs statybos ir vidaus patalpų apdailos meistras. Žiemą, kai statybos bei remonto darbų sumažėja, Mindaugas plėtoja kitą verslo rūšį – gamina pjuvenų briketus.
Pjuvenų briketų gamyba šis smulkusis verslininkas susidomėjo prieš 4 metus, kai darbų statybose sumažėjo, o žiemą nesinorėjo laiko švaistyti vėjais.
Briketų gaminimo įrangą Mindaugas susirado naršydamas internete. Jo pjuvenų briketai gaminami Italijoje pagaminta įranga. Visas šio verslo subtilybes jis taip pat sužinojo bendraudamas internetu su kitame Lietuvos pakraštyje gyvenančiu verslininku, kuris negailėjo patarimų, nes šilutiškis jam – ne konkurentas.
Gamybos pajėgumai yra iki 0,5 tonos briketų kasdien.
Savo sodyboje Mindaugas pats pasistatė briketų gamybai reikalingą lengvų konstrukcijų statinį. Pjuvenas gauna iš lentpjūvių ar baldus gaminančių įmonių. Jo pagamintais briketais prekiauja UAB „Šilutės agrochemija“, nemažą dalį produkcijos verslininkas pristato nuolatiniams klientams.
Tiki verslo ateitimi
Mindaugui briketų gamyba – tik papildomas sezoninis verslas. Produkcija geriausiai perkama tuomet, kai spusteli šalčiai.
Pjuvenų briketai supakuoti polietileno maišuose po 25 kg. Jie patogūs įsigyti tiems žmonėms, kurie gyvena krosnimis kūrenamuose kaimo daugiabučiuose ar sodybose ir neturi didelių kuro sandėlių.
Yra ir tokių pirkėjų, kurie norėdami daugiau šilumos ir jaukumo, pjuvenų briketais kuria židinius, nors naudojasi centriniu šildymu. Deginami pjuvenų briketai palieka mažiausiai atliekų, o jų kvapas nepalyginamai malonesnis nei deginant durpių briketus ar anglis.
Pjuvenų briketai, pasak Mindaugo, tampa vis populiaresniu kuru ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie anksčiau namus šildėsi malkomis. Tokio kuro kaina yra bemaž tokia pat, tačiau žymiai mažiau rūpesčių: malkas reikia pjauti, skaldyti, sandėliuoti, o pjuvenų briketai sandariai supakuoti ir juos galima įsigyti nedideliais kiekiais – tiek, kiek reikia savaitei ar mėnesiui.
Mindaugas tiki, kad kraštiečiai vis labiau pasitikės kuru, kuris pagamintas iš medienos atliekų, teikia tiek pat šilumos, bet nėra brangesnis už įprastą iškastinį kurą ar malkas. Todėl jis mano, kad sezoninis pjuvenų briketų gamybos verslas ilgai bus sėkmingas.
Verslininkai tikėjo valdžios kalbomis
Kitaip nei Mindaugas, verslininkas iš Šylių Ž.Štrapėla biokuro iš atsinaujinančių vietinių žaliavų gamybą puoselėja jau 15 metų. Imtis šio verslo jį paskatino politikų kalbos, kad svarbu naudoti kuo mažiau įvežtinio kuro – mazuto, anglių ar dujų – ir pereiti prie atsinaujinančių biokuro išteklių. Kalbėta, kad taip bus pasiektas energetinis šalies nepriklausomumas, bus sukurta daug darbo vietų, klestės smulkusis verslas.
Tačiau rajono ir šalies politikų kalbos taip ir liko kalbomis. Paaiškėjo, kad nei Savivaldybės įmonei „Šilutės šilumos tinklai“, nei Savivaldybei priklausančioms kaimo švietimo įstaigoms smulkiųjų biokuro gamintojų produkcijos visai nereikia. Sukurta sistema, kad biokuras perkamas tik iš įmonių, galinčių tiekti didžiulius kuro kiekius. Ir nesvarbu, kad tai mokesčių mokėtojams atsieina brangiau.
Nors valdžios keičiasi, daug kalbama apie galimybę mažiesiems kuro gamintojams parduoti savo produkciją Savivaldybės šilumos įmonei, tačiau realiai niekas šioje srityje nepasikeitė iki šiol.
Lietuvai ekologiškos produkcijos ilgai nereikėjo
Pasak Ž.Štrapėlos, jis, kaip ir kiti pirmieji biokuro gamybos entuziastai, turėjo keisti savo planus.
Ž.Štrapėlos verslo pradžia buvo medienos drožlių gamyba. Prieš 12 metų šyliškis įsigijo naujus Vokietijoje pagamintus pjuvenų briketų gamybos įrenginius. Paradoksalu, tačiau jo pirmosios produkcijos siuntos keliavo į užsienį – į Daniją, Vokietiją, Angliją.
Nemažai laiko praėjo, kol verslininkas pasiekė, jog dabar visas jo įmonėje pagamintas kuras būtų sunaudotas Lietuvoje – mūsų krašte.
Ž.Štrapėla taip pat džiaugiasi žiemos šalčiais – tuomet parduodama dvigubai daugiau produkcijos. Jo vadovaujama įmonė UAB „Šilutės biokuras“ pjuvenų briketus gamina ir jais prekiauja ištisus metus. Daugiausia produkcijos parduodama per didžiuosius prekybos tinklus. Patogu, kad prekybininkai patys apskaičiuoja, kiek produkcijos reikia pagaminti, patys organizuoja jos atvežimą į prekybos vietas.
Ž.Štrapėla įsitikinęs, kad pjuvenų briketai, ypač tie, kurie pagaminti aukšto spaudimo presais, bus vis populiaresni: jie neteršia aplinkos, yra patogūs naudoti.
Valdžia kalba apie pastangas
Šilutės rajono merė D.Žebelienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad rajono Tarybos politinė valia dėl biokuro naudojimo Savivaldybės įmonėse jau pareikšta. Savivaldybės šilumos įmonė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ įpareigota sudaryti sąlygas, kad ir smulkūs kuro gamintojai galėtų šiai įmonei parduoti biokurą mažesniais kiekiais nei stambusis tiekėjas.
Merės žiniomis, Šilutės šilumos tiekėjai jau įsirengė būtiną tokiems pirkimams kuro kokybės nustatymo laboratoriją. Kartu su naujojo 10 megavatų galios katilo įsigijimo projektu yra paruoštas projektas įrengti svarstykles biokurui sverti.
Pasak D.Žebelienės, norėtųsi, kad ir kitos Savivaldybės įstaigos, kurios turi katilus, galinčius deginti biokuro drožles ar briketus, biokurą pirktų ir iš mažųjų gamintojų. Tačiau Savivaldybės administracijai reikėtų gerokai pasukti galvas, kaip organizuoti biokuro viešuosius pirkimus, kad tokiuose konkursuose galėtų dalyvauti mažieji kuro gamintojai.