Palyginti su pernai, gaisrų sumažėjo 29,2 proc., tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų. Didžiausią dalį sudaro gaisrai nenušienautose pievose.
„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų šį pavasarį mažiau, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotiems ir sausiems orams. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – teigia PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas. Gesindami žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.
Dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.
Ugniagesiai stiprina prevenciją – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Šaulių sąjunga, pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbi pačių žmonių atsakomybė.
Šiemet šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 žolės padegėjų.
L.e.p. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad žolės deginimas yra draudžiamas. „Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. <…> Žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio ir masto bei gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – teigia E. Paužuolienė.
Už sausos žolės deginimą gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro sunaikintą turtą.
Apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti numeriu 112.
PAGD inf.