Jei neragavote Pamaryje rūkytos žuvies ar tikros žvejiškos žuvienės, jei nevažiavote Duonos keliu, jei Pieno kelyje neįlipote į pieno vonią, jei Medaus kelyje jo neprisilaižėte iki soties ir neklaidžiojote Alaus kelyje, vadinasi, dar nepatyrėte tikrojo Lietuvos skonio.
Gali būti, kad paragauti Lietuvos jums pavyks sausio 20–22 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jau penktojoje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.
Šiais metais pasaulio ir gimtinės skonio, garsių šalies virtuvės šefų gamintų, unikalias savybes išsaugojusių ir pagal ypatingus receptus ruoštų patiekalų parodoje bus ypač daug.
Kieno žuvienė skanesnė?
Pamario kraštas – žvejų meka. Štai kodėl vienas iš populiariausių patiekalų Pamaryje yra žuvienė. Jos gaminimas – tam tikra tradicija, apipinta įvairiomis legendomis ir paslaptimis.
Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė sako, kad žuvienė – tik vienas iš Pamario kulinarinių perliukų: „Jei lankysitės Šilutės mieste, būtinai užsukite į Hugo Šojaus dvarą, jame paskanaukite kafijos su vofeliais, pasiklausykite pasakojimų apie lietuvininkų ir Didžiosios Lietuvos gyventojų panašumus bei skirtumus. Rusnės saloje privaloma paragauti Rusnės punšo, Šventadienio kafijos su nuostabiuoju Rusnės keksu.“
Rusnės salos gyventojai tikina, kad tikrojo rūkyto karšio skonį galima pajusti tik Rusnėje, – Pamario krašto žvejai per šimtmečius išsaugojo tradicinius receptus. Šiemet jau devintą kartą Šilutės mažųjų laivų uoste rengiamas žuvienės virimo čempionatas, jo tikslas – supažindinti Pamario krašto gyventojus, lankytojus ir svečius su tradicinės žuvienės virimo subtilybėmis, pasidalyti virimo paslaptimis ir pristatyti Pamario krašto žvejybos tradicijas. Šiame renginyje lankytojai žuvienės irgi galės ragauti ir išsirinkti labiausiai patikusią.
„Pamario krašto svečius sunku nustebinti vien informacija apie lankomus objektus ir siūlomus maršrutus, – įsitikinusi Rasa Kmitienė. – Šiandienis turistas nori ne tik pažinti, bet ir pajusti, paragauti, net ką nors pasigaminti ir parsivežti į namus. Taip atsirado mūsų projektas „Pamario žuvėjų giliukiai“. Išvertus iš šišioniškių kalbos tai reiškia – Pamario žvejų laimikiai. Svečiams siūlome trijų valandų pažintinę kelionę laivu po Nemuno deltą. Joje rengiame rūkytų žuvų degustacijas, pilstome Pamario krašto žuvienę, svečius lydintis gidas supažindina su Mažosios Lietuvos istorija, tradicijomis ir ypatumais. Plaukiame į Ventės rago pusiasalį, ten supažindiname su Tado Ivanausko ornitologine stotimi, papasakojame istorijų apie praskrendančių paukščių gyvenimą. Po kelionės vakarą siūlome praleisti jaukiose kaimo turizmo sodybose ir patiems dalyvauti Pamario žuvienės virimo procese.“
Kiekvienai šeimininkei – sava duona
Jei duonos „Kacės virtuvėlėje“ negausite, pavažiavę šiek tiek toliau, iki Anykščių, patys galėsite išsikepti. „Du produktai, iš kurių kepama duona, nesikeičia per šimtmečius – miltai ir vanduo“, – sako edukacinės programos „Duonos kelias“ rengėja, Legų sodybos šeimininkė Rita Vasiliauskienė. Autentiškoje XX amžiaus pradžios sodyboje smalsuoliams ji pasakoja apie tai, kaip nuo rugio sėklos duona atkeliauja iki mūsų stalo. „Kalbame ne tik apie tai, kaip duona kepama, bet ir apie pagarbą tradicijoms, šeimai ir žmogui“, – sako senovinės duonos receptą išsaugojusi Rita Vasiliauskienė. Ji neabejoja, jog visas šias vertybes būtina perduoti vaikams.
„Kai manęs prašo užrašyti duonos receptą, sakau, kad jo vieno nėra, – kiek šeimininkių, tiek receptų. Duonos skonis priklauso nuo miltų, nuo šeimininkės nuotaikos, nuo skersvėjo kambaryje, netgi nuo mėnulio fazės“, – pasakoja duonos kepėja.
Netinka alus – gerkit pieną!
Be grūdo nebūtų ir Alaus kelio, į kurį kviečia Biržų turizmo informacijos centras. Alaus gamybos istorija Biržuose prasidėjo dar 1686-aisiais, kai Liudvika Karolina Radvilaitė nurodė šiame mieste įkurdinti alaus daryklą. „Geras alus be aludario sąžinės neišrūgsta“, – tikina Biržų krašto aludariai, kviečiantys į alaus degustacijas.
Kam netinka alus, gali gerti pieną. Jei ne gerti, tai jame maudytis ar išmėginti kosmetiką su pieno rūgštimi arba pažiūrėti, kaip mamos pieną geria maži ožiukai. Rietave prasidedantis, per Plungę, Telšius ir Kupiškį besitęsiantis turistinis-kulinarinis Pieno kelias turistams siūlo viską, kas susiję su pienu. „Kurdami Pieno kelio maršrutą norėjome, kad gamintojai susijungtų, susidraugautų, padėtų vieni kitiems priimti ir sudominti svečius“, – sako turistinio maršruto iniciatorė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė.
Ji neabejoja, kad pažintis su kaimo tradicijomis miesto žmonėms gali tapti naujais atradimais. Suaugusiesiems tai – galimybė grįžti į vaikystę, o vaikams – nuostabus būdas iš arti pamatyti tai, ką mieste regi paveikslėliuose.
„Pasaulio pabaiga ateis tada, kai iš mūsų gyvenimo bus visiškai išstumti natūralūs produktai“, – juokauja Laima Dockevičienė ir kviečia patirti šviežio pieno bei jo produktų naudą.
Pieno kelią atranda ne tik lietuviai. Pernai juo keliavo daug vokiečių, ypač šį maršrutą pamėgę švedai – jie jau rudenį pradėjo registruotis į šios vasaros žygį.
Pieno tematiką rasite visuose Pieno kelio stotelėse – pieno produktai, kokteiliai, kosmetika, SPA procedūros. Jei negeriate pieno, galite pabraidyti po pievas, kur ganosi karvės, šeimininkų sode pasistatyti palapinę, pabendrauti su ūkininkais, aplankyti muziejus, pasigrožėti nuostabia gamta, pabūti tikrame kaime ir netgi išbandyti amatus. „Kaime žmonės nuoširdūs, keliautojus jie išbučiuoja, pavaišina, dar ir lauktuvių įdeda už dyka“, – apie turistų jau pamėgtą maršrutą pasakoja Laima Dockevičienė.
Sausio 20 dieną gėrybės iš Pamario atkeliaus į Vilnių. Turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ šiais metais kviečiama ragauti pasaulio ir Lietuvos. O kad yra ko ragauti, savo stende parodys ir Valstybinis turizmo departamentas. Garsūs Lietuvos virtuvės veidai: Alfas Ivanauskas, Beata Nicholson, Vytaras Radzevičius ir Bilas Šapiro pristatys savo patiekalus, kviesdami paragauti, kokio skonio Lietuva yra kiekvienam iš jų, kasdien išsikeldami sau iššūkį panaudoti vis kitokį lietuvišką produktą.