Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ žvejai vėl kelia opią problemą – reikia taisyti Pamario žvejybos verslui nepalankų Žuvininkystės įstatymą, kurį LR Seimas priėmė prieš pusantrų metų – 2014 kovo 19 d.
Per šį laikotarpį jau įsitikinta, kad įstatymas sukurtas tvenkinių, upių ir ežerų žvejams, o žvejų įmonėms, žvejojančioms prie upių žiočių ir Kuršių mariose, jis yra pragaištingas: sudubliuoti mokesčiai, netinkamas žvejybos kvotų skirstymas bei sugautos žuvies apskaitos reikalavimai, neadekvačios baudos už pažeidimus.
Žvejai tikėjosi geresnio įstatymo
Minėtos asociacijos iniciatyva rugsėjo 25 dieną Šilutėje įvyko LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis. Asociacijos pirmininkė Siga Jakubauskienė, kartu su mūsų krašto žvejybos įmonių vadovais Andrėjumi Repinu, Modestu Griciūnu, Stanislovu Papieviu, Vaclovu Olcviku bei nidiškiu žveju Virginijumi Lisovskiu konkrečiais pavyzdžiais išdėstė Žuvininkystės įstatymo spragas, kurios žlugdo žvejybos įmonių verslą ir sudaro prielaidas biurokratinėms bei žvejybos įmonių verslą kontroliuojančioms institucijoms pasipinigauti.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius domėjosi, ar rengiant įstatymą žvejams ir juos atstovaujančioms organizacijoms buvo suteikta teisė teikti pasiūlymus?
Pasak S.Jakubauskienės, asociacija „Lampetra“ 2013 metais iki pat įstatymo svarstymų Seime aktyviai dirbo ir teikė pasiūlymus, tačiau galutinis rezultatas, kuris tapo įstatymu, žvejus nuvylė jau tuomet. Jos nuomone, su žvejais puikiai suderintą Žemės ūkio ministerijos specialistų parengtą įstatymo projektą smarkiai pakoregavo tuometinio aplinkos ministro Valentino Mazuronio komandos bei Prezidentūros specialistai. Gerai parengtą įstatymo projektą Aplinkos ministerija vetavo, bet vėliau jis buvo paskubomis pataisytas, ir Seimas jį priėmė.
Esminiai įstatymo trūkumai
Tarp daugybės įstatymo netobulumų S.Jakubauskienė pirmiausia paminėjo tai, jog žvejybos įmonės nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios moka dvigubą išteklių atkūrimo mokestį, kuris žvejams, priklausomai nuo žvejybos įrankių skaičiaus, susumavus svyruoja nuo 3 iki 10 proc. ir skaičiuojamas nuo veiklos apyvartos.
Mokestis taip stipriai padidėjo, kai, be anksčiau buvusio mokesčio Žemės ūkio ministerijai už naudojamus įrankius (šis mokestis ir buvo skirtas žuvų ištekliams atkurti ir konkrečiai naudojamas žuvų veisimo programoms finansuoti), dar prisidėjo ir mokestis Aplinkos ministerijai.
Žvejai stebisi, kad Aplinkos ministerija neskiria surinkto mokesčio žuvų išteklių atkūrimui. Jų nuomone, ministerijos inspektoriai išteklius atkuria tik saugodami nerštavietes ir inspektuodami žvejus.
Žvejai siūlo, kad Žuvininkystės įstatymas būtų patobulintas ir mokesčiai žuvies išteklių atkūrimui neviršytų ankstesnės ribos – būtų apie 3 proc. nuo žvejybos apyvartos.
Žvejus piktina dar viena įstatymo naujiena – tai konkurencijos principai įsigyjant žvejybos įrankius ir skirstant sugaunamos žuvies limitus. Taip tarsi siekiama sudaryti sąlygas į žvejybos verslą naujoms įmonėms.
Žvejai nėra prieš naujų įmonių įsiliejimą į žvejybos verslą, tačiau jiems nepriimtina, kad įstatymas apribojo leidžiamų be konkurso turėti žvejybos įrankių – tinklaičių, gaudyklių, varčių – kiekius, ir taip verčia smulkinti įmones ir kelia pavojų šeimos žvejybos verslo istoriškumui.
S.Jakubauskienės duomenimis, asociacijoje jau yra nemažai žvejų, kurie apie pusę savo anksčiau turėtų tinklų ir kitokių žvejybai naudojamų įrankių dabar turi kasmet iš naujo konkurse išsipirkti.
Pasak neringiškio V.Lisovskio, jo žvejybos įmonėje užimta visa šeima ir saugoma kelių kartų patirtis bei tradicijos. Dabar, V.Lisovskio nuomone, jau sukurtą šeimos verslą niekais gali paversti kokio nors piniguočio konkurencija.
M.Griciūnas pasakojo, kad jis savo senelio palikimą – derlingas žemes vidury Lietuvos – pardavė ir teisėtai įsigijo daugiau žvejybos įrankių, kad įmonės veikla būtų rentabili, kad dirbantys žmonės būtų saugesni, dirbdami su patikima technika.
Įsigaliojus naujajam Žuvininkystės įstatymui, jis priverstas kiekvienais metais savo įsigytus įrankius pirkti iš naujo. Verslininkas retoriškai klausė, kaip atrodytų senelio žemės pinigų investicija, jeigu jis nebepajėgtų kasmet iš naujo išpirkti teisęs į savo tinklaičius?
Žvejai prašė patobulinti Žuvininkystės įstatymą taip, kad be žvejybos įrankių konkurso žvejų įmonė galėtų turėti ne 2 proc., bet bent 5 proc. įrankių nuo ministro įsakymu nurodyto didžiausio bendro įrankių skaičiaus limito. Jų nuomone, tai būtų optimalus kiekis, kuris leistų žuvininkystės įmonėms pasiekti rentabilumą ir išsaugoti verslo istoriškumą.
Be to, naujasis Žuvininkystės įstatymas visiškai baigia sunaikinti nėgių gaudymo verslą. Juk tokią žvejybą vykdo tik vienas ar du žvejai, bet jiems dabar galima turėti tik kelis bučiukus. Kad pagautų kasmet sugaunamas 2 tonas nėgių, jiems naujoji įrankių paskirstymo tvarka yra nebepakeliama.
Raštvedyba mariose
Žvejus labai piktina sugautos žuvies rūšių ir kiekių apskaita – tokią apskaitą tikrai sudėtinga vesti. Reikalaujama, kad dar esant mariose, kai tik surenkama sugauta žuvis, čia pat valtyse ar laivelyje turi būti pildomi žuvies apksaitos žurnalai. Tokią tvarką tikriausiai kūrė „specialistai“, kurie sėdėdami šiltuose kabinetuose ir neįsivaizduoja, kaip žvejai, sustingusiomis rankomis, kartais pliaupiant lietui ir esant smarkiam bangavimui, turi dailyraščiu užpildyti aplinkosaugininkams reikalingus popierius.
Pasitraukimas iš žvejybos vietos be tokio popieriaus aplinkosaugininkų jau vertinamas kaip pažeidimas, pasikartojus tokiam „nusikaltimui“, tai jau įvardijama kaip šiurkštus pažeidimas. O jis gali užkirsti kelią dalyvauti žvejybos įrankių aukcionuose ir netgi sustabdyti keleriems metams veiklą.
Žvejai siūlo, kad raštvedyba mariose ar upių žiotyse nebūtų taip griežtai vertinama, juolab kad ten negali būti tiksliai surūšiuotos ir pasvertos žuvys. Jie siūlo, kad žuvies laimikio žurnalai tiksliai būtų surašomi ir vertinami tik žuvies iškrovimo vietoje nurodytose prieplaukose.
Išvažiuojamame posėdyje dalyvavę Seimo nariai daugeliu atvejų sutiko su žvejų keliamomis problemomis ir sakė, kad yra linkę taisyti įstatymą į Kuršių marių žvejams palankesnį.
Komiteto pirmininkas S.Bucevičius paprašė S.Jakubauskienės pateikti įstatymo pataisas ir smulkiai išdėstyti argumentus, kodėl tai būtina padaryti. Jis tikino, kad komiteto nariams reikia kuo daugiau informacijos apie Žuvininkystės įstatymo netobulumus, nes pakeitimams reiks ir kitų Seimo narių palaikymo.