Žvejų pamėgtoje vietoje dabar peri paukščiai, todėl prašo ten nesilankyti

pauksciai periSiekiant atkurti nykstančių paukščių populiacijas vykdomi vandens telkinių pakrančių tvarkymo darbai. Praktika rodo, kad tai tikrai duoda gerą rezultatą. Kokius paukščius taip galima išsaugoti?

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Aplinkos ministerija bei Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugija, organizavo ir vykdė tvarkymo darbus 48 gamtinėse teritorijose, kur retų ir nykstančių gyvūnų rūšių apsaugai pagerinti įgyvendinama daugiau nei du šimtai įvairių tvarkymo priemonių.

Net 28 teritorijos tvarkomos siekiant pagerinti saugomų paukščių – kurtinio, dirvinio sėjiko, stulgio,  tikučio, gaiduko, mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės – buveinių būklę. Jau po pirmųjų (2013 m.) tvarkymo darbų metų kai kuriose teritorijose pastebėtas jų teigiamas poveikis saugomoms paukščių rūšims. O pakartojus priemones 2014 metais pastebėtas žymiai didesnis gamtosauginis efektas. Viena tokių teritorijų – salos ties Atmatos žiotimis.

Paukščių stebėjimai atlikti šių metų gegužės paskutinėmis dienomis vienkartinio apsilankymo metu. Tačiau net ir trumpai apsilankius saloje negalima nepastebėti saugomų paukščių gausos ir svarbiausia – perinčių vietinių paukščių. Tik įžengus į salą pasigirsta pirmieji aliarminiai paukščių balsai ir kylančios gervės trimitai, kurie nerimastingai praneša apie įsibrovėlį. Ir iš tiesų yra dėl ko nerimauti.

Netrukus iš žolių pakyla pirmosios pempės ir raudonkojai tulikai, kurie skraidydami virš galvos įsibrovėliui „rėkia“ kiek įmanydami, pranešdami savo gentainiams apie artėjantį pavojų. Suprantu, jog šiuo metu yra labai jautrus paukščių perėjimo metas ir geriau vengti paukščių trikdymo. Todėl tęsdamas apskaitą pasuku salos pakraščiu. Paėjus dar kelis metrus raudonkojų tulikų aliarmo išgąsdinta pakyla ir griciukų pora, kuri nerimastingai „griciuodama“ apsuka porą ratų virš manęs ir bandydama nuvilioti artėjantį prie lizdo pašalietį nutūpia vos už keliolikos metrų man už nugaros.

Tačiau kiek pakeitęs kryptį skubu toliau – norisi kuo trumpiau trukdyti perinčius paukščius. Netrukus iš nendryno pakyla dryžgalvių kryklių pora, kurių dar bent porą teko girdėti ir vėliau. Taip pat pakrantėje plaukiojo dvi poros pilkųjų ančių, rudagalvė kryklė ir apie 40 didžiųjų ančių. Einant toliau pakyla dar dvi poros griciukų, o iš paskos jų sukelto aliarmo – ir keli raudonkojai tulikai.

Priėjus smėlėtą salos pakrantę akį patraukia saulės atokaitoje sutūpęs paukščių būrys: rudagalviai ir sidabriniai kirai, upinės žuvėdros, dvi poros jūršarkių, trys akmenės ir vienas juodkrūtis bėgikas. Pasuku kitu salos pakraščiu atgal link valties ir čia pat iš aukštos žolės pakyla ir „lodama“ nuskuodžia stirna.

Grįždamas atgal dar sutinku ne vieną nendrinę startą, o prie pat valties ausis pradžiugina čaižus geltongalvės kielės balsas, kurio savininkas tupi vos už 5 metrų, visai nekreipdamas į mane dėmesio. Tačiau nenorėdamas ilgiau drumsti paukščių ramybės sėdu į valtį, bet ausys užfiksuoja dar vieną gerai pažįstamą balsą, kurį skleidžia perkūno oželis. Pakeliu galvą į viršų ir suskaičiuoju net tris besiblaškančius ilgasnapius mekentojus. Tuo pat metu nuo Kniaupos įlankos virš salos praskrenda ir retosios baltaskruostės žuvėdros.

Saloje iš viso suskaičiavau apie 10 porų raudonkojų tulikų, 12 porų pempių, tris poras griciukų, dvi poras jūršarkių, tris perkūno oželius, vieną juodkrūtį bėgiką, apie 40 didžiųjų ančių, tris poras dryžgalvių kryklių, dvi poras pilkųjų ančių, po vieną rudagalvės kryklės ir geltongalvės kielės patiną. Paplaukęs porą šimtų metrų apžiūriu dar vieną mažą smėlėtą salelę, kurioje perėjimui jau ruošiasi 5 poros mažųjų žuvėdrų.

Po salų tvarkymo darbų akivaizdžiai išaugo ornitofaunos gausa ir rūšinė įvairovė. Todėl šiai teritorijai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys saugant ją nuo lankytojų, tuo pačiu ir atsitiktinio ar tyčinio trikdymo. Nors saloje ir yra specialiai žmonėms pastatytas ženklas, kuriame nurodytas laikotarpis (gegužės 20 – liepos 31 d.), kuriuo draudžiama lankytis salose, tačiau gamtosaugininkus vis dar pasiekia informacija apie įžūlius žvejus, kurie ignoruoją šį ženklą ir apsistoja salose.

Taigi, bendromis jėgomis pasistenkime apsaugoti vertingiausius gamtos kampelius nuo neprašytų lankytojų bent paukščių veisimosi metu.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.