Žvejybos darbotvarkė pamaryje – be aiškumo

zvejyba Meskeriotoju kultura R kubiliaus fotoTradicinio žvejybos amato išlikimas pamario krašte pakibo ant plauko. Jei Seimas neatmes Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekreto, kuriuo ji grąžino Seimui vėl svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas, šio verslo perspektyvos pamaryje šiemet liks abejotinos.

Šias abejones stiprina nelinksma realybė. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, įsipareigojusi trečiadienį priimti autoritetingą žvejybos verslo asociacijų delegaciją ir išklausyti jos pateiktus argumentus dėl Prezidentės siūlomų pataisų, netikėtai susirgo.

Priėmimui užsirašiusi delegacija Seime nebuvo priimta, ir viltys, kad į neeilinės sesijos darbotvarkę bus įtrauktas klausimas dėl Prezidentės vetuoto Žuvininkystės įstatymo pataisų priėmimo skubos tvarka, žlugo.

„Į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai nuobodžiavo be darbo, o mes iš nuoskaudos, kad negalim normaliai planuoti savo verslo darbotvarkės, pykstam“, – žurnalistei sakė žvejai. Kada bus Seime pakartotinai svarstomas iš Prezidentūros grąžintas įstatymas – jie iki šiol nežino.

Pamario įmonės tapo įkaitais

Dėl pramoginės ir verslinės žūklės vidaus vandenyse perspektyvų verda ginčai ir interesų kova jau ne pirmus metus.
Tiesa, Kuršių marių pakrančių, Rusnės ir Nemuno deltos meškeriotojai bei žvejai verslininkai iki šiol mažiausiai reiškė protestų dėl pakeitimų Žuvininkytės įstatyme, nes aršios priešpriešos čia niekada nebuvo.

„Ežerų išteklius verslas tinklais išsekina, marioms tai negresia, tad didelių pervartų nebus“, – aiškino pakeitimų iniciatoriai.

Bet dabar, Prezidentei vetavus Žuvininkytės įstatymo pakeitimus, pamario krašto žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ atstovai jau rimtai sunerimo. Laikas eina, o planuoti darbus neįmanoma.

„Reikia šį klausimą svarstyti skubos tvarka, nes Kuršių marių regiono žūklės įmonėms iškilo kliūtys, galinčios jas sužlugdyti“, – sako „Lampetros“ asociacijos vadovė Siga Jakubauskienė.

Jau dabar aišku, kad dėl neišspręstų ginčų ir įstatyminės painiavos pamario krašto žvejybos įmonės negalėjo ir negali deramai pasirengti sezoninei stintų žūklei. Ji yra pelningiausia verslo rūšis, sukurianti papildomas darbo vietas ir garantuojanti uždarbį maždaug trims šimtams žmonių.

Bet būtent ši sezoninė žūklė reikalauja kruopštaus išankstinio pasiruošimo – technikos, brigadų, įrankių atnaujinimo, sutarčių su žuvų supirkėjais sudarymo ir pan.

Prarastas laikas kirs ekologijai

Deja, dėl vėluojančių žūklės tvarkos pakeitimų neliko laiko stintmečiui deramai parengti žūklaviečių. Lėkštas pakrančių prieigas užliejo gruodžio pradžioje dėl liūčių ir štormų pakilęs upių vanduo, dabar jos – po ledu.

„Aplinkos ministerija paskelbė kvotų skyrimo tvarką tik gruodžio 11-ąją, tad stintų žūklavietės, kurios turėjo būti įrengtos ir sutvirtintos vasarą, liko šių metų sezonui neparuoštos, tinklai – taip pat“, – sako S.Jakubauskienė.

Beje, pernai dėl ypač anksti pradėjusių tvinti upių neprivažiuojamų žvejybos vietų buvo 11, šiemet jų dar padaugės. Tad piktintis ratais per stintmetį išmaltomis Nemuno žemupio pakrantėmis vėl teks. O juk įmonėms jas tinkamai įruošti, pritaikyti darbo įrankius reikia bent mėnesio laiko. Bet jo niekas negavo.

„Limito kvotoms iki šiol aplinkos ministras nenustatė ir nepatvirtino“, – teigia S.Jakubauskienė.

„Lampetros“ vadovė primena, jog žvejybos įmonės turi įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai pagal pasirašytas paramos sutartis dėl plėtros ir pridėtinės vertės sukūrimo, įskaitant stintų žūklę. O siūloma aukciono tvarka neužtikrintų galimybės gauti žvejybos kvotos.

Lietuvos rinkai pamario žvejai kasmet patiekia 200-250 tonų stintų, kurios šiemet dėl suveltos tvarkos ir įstatyminės sumaišties gali būti iš viso nesugautos.
zvejyba Stintmetis Skirvyteje R.Kubiliaus n
Na taip, dar tik viduržiemis, bet sklidini Nemuno žemupio ir jo atšakų bei intakų baseinai, net ir padengti ledo šarvais, primena – pavasarinis ledonešis ne už kalnų. Jis netruks priartinti stintų migraciją į nerštavietes, o tuo pačiu – sezoninį, bet patį pelningiausią krašto žvejams darbymetį.

Jam pasirengti trukdo lyg karštos bulvės iš vienų įtakingų rankų į kitas mėtomas Žuvininkytės įstatymas.

Aplinkos ministro vėzdas verslui – per sunkus

Mokslininkų seniai įrodyta – rentabiliai Kuršių mariose gali dirbti apie 40 įmonių. Saugant žuvų išteklius, jų skaičius iki tiek jau yra sumažintas, o pasitraukusios iš verslo gavo solidžias išmokas.

Naujos taisyklės atvertų galimybę mariose verslauti neribotam įmonių kiekiui kad ir su vienu tinklu. Tad smulkiųjų – dar padaugėtų. Kontrolės frontas išsiplėstų, dabartinėms inspektorių pajėgoms vargu ar taptų aprėpiamas. O aukcionai kiekvieno įrankio rūšiai užsitęstų skirstant visas žvejybos kvotas.

„Jei jos bus skirstomos pagal pernai gruodžio 5-ąją aplinkos ministro patvirtintą tvarką, bus daug chaoso ir mažai teisėtų lūkesčių išsipildymo“, – tokia „Lampetros“ asociacijos išvada.

Žvejybos amato ir tausojančio žuvų išteklių naudojimo Kuršių marių regione šimtmečiais iš senelių mokėsi anūkai, kurie paveldėdavo laivus ir įrankius. Valdžios šimtmečiais neginčijo šeimyninio verslo tęstinumo, kuris dabar – lyg bereikšmis, neva trukdantis į rinką ateiti konkurentams.

22 įmonių, dirbančių pamaryje, vadovai prieš mėnesį kreipėsi į prezidentę D.Grybauskaitę, prašydami nežlugdyti tradicinio verslo ir pasirašyti Žuvininkytės įstatymą su Seimo padarytais pakeitimais. Bet šalies vadovė į jų argumentus neatsižvelgė. Ji grąžino įstatymą Seimui, kurio valioje dabar – atmesti ar ne Prezidentės siūlymą svarstyti pakeitimus iš naujo.

Beje, „gerietė“ meškeriotojų armija – maždaug po 70-100 tūkstančių žmonių – kasmet apgulanti Nemuno deltą ir Kuršių marias ir deklaruojanti nesavanaudišką rūpestį gamtos ištekliais, jais gal laiko tik žuvis? Masalais sugundomą laimikį?
Nes kraštovaizdis jiems – dzin. Jovalynu jie verčia visas pakrantes, kur tik pabuvoję. Prievolę saugoti švarią gamtą, kad ja galėtų džiaugtis „nemasaliniai“ poilsiautojai, meškeriotojai ignoruoja. Reikalavimą sugauti ribotą kiekį žuvų – taip pat. Šie pastebėjimai – iš 19 metų darbo patirties pamario krašte.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.