Žvejybos pataisos kelia aistras: žvejai mėgėjai ir verslininkai kone kibo į atlapus
Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurias rudenį ketina svarstyti Seimas, jau dabar kaitina aistras.
Klaipėdoje į forumą susirinkę žvejai mėgėjai bei verslininkai vieni kitiems žėrė kaltinimus. Mėgėjai kaltino žvejus žudant ruonius bei mažinant žuvų išteklius. Versline žvejyba užsiimantys žvejai atkerta, jog tai kaltinimai be jokių įrodymų, ir tikina nesuprantantys, kokią naudą duos siūlymas žvejoti toliau nei 300 metrų nuo kranto.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, aplinkosaugininkus pasiekia informacija, jog tinkluose žūsta paukščiai, ruoniai, įsipainioja žmonės. Dėl to esą žvejybos srityje reikia pokyčių.
„Kalba eina apie žūklę vidaus vandenyse, Kuršių mariose bei priekrantėje. Kalbame apie skaičius, kurie rodo, kad mėgėjiška ir verslinė žūklė turi būti peržiūrėta. Kalbėjome su gelbėtojais, kurie pasakojo, kad tenka gelbėti žmones, įsipainiojusius į tinklus, kalbame apie ruonius, žūstančius tinkluose. Kalbame apie dalykus, kurie ekonominiu požiūriu neturi didelės praktinės reikšmės, pritrūksta argumentų, kodėl turėtume daugiau leisti žvejoti žvejams verslininkams, – sakė K.Mažeika.
Kalbant apie Kuršių marias ir priekrantę, vertiname duomenis, matydami migruojančias lašišas. Tada, kai buvo leista jas gaudyti, jų ištekliai mažėja, neršia vis mažesnės lašišos. Iš visuomenininkų gauname daug filmuotos medžiagos, kai migruojančios žuvys negali įplaukti į Nemuną, nerštavietes, nes takus užstoja tinklai. Reikia ir sąmoningumo žvejų verslininkų. Šiandien reikia šiek tiek palikti laisvės pačioms žuvims, kad jų nemažėtų, kaip rodo skaičiai“.
Anot K.Mažeikos, jei žvejai atsitrauktų 300 metrų nuo kranto, aplinkai būtų itin daug naudos, o žvejai didelių nuostolių nepatirtų. „Palyginimui, Palangos tilto ilgis yra 470 metrų, tai reikėtų atsitraukti truputį daugiau nei iki vidurio tilto. Kas atsitiktų verslininkams? Turbūt nieko. O kas atsitiktų aplinkai? Turėtų kur neršti atplaukiančios žuvys, turėtų kur išsiristi ikrai, užaugti mailius“, – kalbėjo K.Mažeika.
Žvejai tikina, jog atsitraukus toliau nebebus tinkama turima jų įranga ir jie patirs nuostolių. K.Mažeika tikina, jog galimos pataisos paliestų iki šimto žmonių, tad su jais galima sėsti ir ieškoti kompromisų.
Nepagauna starkių
Žvejys mėgėjas, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ direktorius Kęstutis Klimavičius teigia, jog jau seniai prašė versline žvejyba užsiimančius žvejus atitraukti toliau nuo kranto. Taip esą atsirastų galimybė pasportuoti jėgos aitvarų mėgėjams, burlentininkams. Naudos būtų ir gyvūnijai – galėtų tinkamai neršti žuvys – lašišos, starkiai, žiobriai, uotai.
„Mėgėjai nieko gero nepagauna, kur dingo starkiai Kuršių mariose?“, – klausė K.Klimavičius.
Tuo metu žvejys Arūnas Želvys tikina nesuprantantis visos šios motyvacijos.