10-ojo „Muzikos malūno“ atidarymas – su japoniškuoju kabukiu

Kabukis tradicinė japonų teatrinio meno sritis, atsiradusi daugiau nei prieš 400 metų (XVII a. pradžioje). Japoniškai skiemenys ka-bu-ki reiškia dainą-šokį-vaidybą. Kabukis garsėja ryškiais grimo stiliais, išraiškingais kostiumais, teatrališkomis pozomis ir choreografiniais judesiais. 400 metų tai buvo vienas pagrindinių japonų menų. Spektakliai dažnai vaizduoja istorines dramas, mitus ar kasdienio gyvenimo temas su emocingomis scenomis ir įspūdingais specialiaisiais efektais. Kabuki yra UNESCO nematerialaus kultūros paveldo dalis ir iki šiol išlieka populiarus Japonijoje bei visame pasaulyje.

Dešimtąjį kartą įsisuko Saugų festivalio „Muzikos malūnas“ sparnai. Vėlų penktadienio vakarą, kai Japonijoje kilo saulė ir prasidėjo rytas, Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pilnutėlė nekantraujančių pamatyti išskirtinį renginį – pagal tradicinio japonų kabuki teatro tradicijas sukurtą spektaklį „Teatro veidai“.

Į festivalio atidarymą jo meno vadovas kunigas Mindaugas Žilinskis pakvietė japonų kalbos ir kultūros centro „Seito San“ Klaipėdoje vadovą ir vieną iš steigėjų kunigą vienuolį Sigitą Benediktą Jurčį, kuris save įvardijo kaip šio kabuki teatro komandos narį.

„Japonų kultūra labai turtinga. Iš jos gylio, dvasingumo ir pagarbos savo ištakoms galime daug išmokti ir mes, lietuviai. Mes tokie „nudrožti“, nepaveldėję savo baltiškosios kultūros, todėl matydami japoniškąją kultūrą galime sugrįžti ir prie savųjų ištakų, susivokiant kaip ir kuo esame. Šis spektaklis nėra atkartojimas to, ką daro japonai, tai yra lietuviškasis variantas, pirmasis pasirodymas. Daug ko turime iš japonų pasimokyti: pagarbos vyresniajam, gamtai, tylai, maldai, meditacijai, sodui, kūrinijai, miškui. Sakysite, kad ir pas mus tai yra? Taip, bet daugiau žodžiuose, o pas japonus – gyvenime. Japonai tikintys ir jų tikėjime yra ir šintoizmas, ir dzen budizmas, ir krikščionybė. Japonui religija yra kultūra, o mūsų nelaimei Europoje religija ir kultūra buvo atskirtos. Todėl svarbu tai sugrąžinti, nes kultūra be religijos yra mirusi, lygiai taip pat jei religijoje nėra kultūros, ji pasmerkta išnykti“, – festivalio atidarymo metu sakė brolis Benediktas.

Kunigo vienuolio teigimu, šis spektaklis – dar vienas reikšmingas žingsnis skleidžiant prasmingą japonų kultūros filosofiją Lietuvoje. Neabejojama, kad žiūrovai išvys unikalų reginį, kuris paliks neišdildomus įspūdžius.

Tekančios saulės šalies tradicijomis alsuojančiame šokio spektaklyje choreografas Taurūnas Bauža, taip pat dalyvavęs renginyje, siekė atkartoti japoniškosios kultūros kasdienybę, gyvenimiškąją idilę. Tai tarsi žvilgsnis į kiekvieno mūsų kaukę, kuri nuimama tik asmeninėje erdvėje. Mūsų gyvenimai – didelis teatras, kurį kabukio žanras taikliai apibūdina.

Pagrindinius vaidmenis atliko Klaipėdos licėjaus absolventė ir Vilniaus universiteto studentė Anelija Slabenko ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistas Mykhailo Mordasov (Ukraina).

Po pirmą kartą Lietuvoje sukurto ir pavasarį parodyto tradicinio japonų kabuki teatro spektaklio sulaukta pasiūlymų pristatyti jį platesnei auditorijai įvairiuose kultūros, meno ar muzikos festivaliuose.

Spektaklio „Teatro veidai“ komanda „Muzikos malūno“ atidarymo renginyje sulaukusi publikos susižavėjimo ovacijų, ruošiasi Japonijos menų ir kultūros festivaliui Palangoje, taip pat susitikimui su publika Japoniškame sode Kretingoje.