100 ha valdančio ūkininko sėkmės receptas: skaičiuoti ir nepermokėti

Antrą vietą geriausių 2020 m. Šilutės ūkininkų rinkimuose pelnė Žemaičių Naumiesčio ūkininkas Vytautas Kuzma. Ūkininkų šventės ant Žaliojo kalno Žemaičių Naumiestyje metu jam buvo įteikta Savivaldybės dovana.

86 ha nuosavos ir dar 15 ha nuomojamos žemės valdantis ūkininkas savo namuose ir ūkyje nelaiko jokių gyvulių – turi tik šunį. Savo ūkį jis vadina augalininkystės ūkiu, nes augina tik įvairiausias grūdines kultūras.

Ūkį kuria 20 metų

Pasakodamas apie savo ūkininkavimo pradžią, V. Kuzma sako, kad apie tai nesvajojo nuo ankstyvos jaunystės. Sovietmečiu jis įgijo techniko – mechaniko specialybę, po kariuomenės buvo įstojęs mokytis į tuometę Žemės ūkio akademiją, tačiau pradėtų mokslų taip ir nebaigė.

Žemaičių Naumiesčio profesinėje mokykloje keletą metų jis dirbo traktorininkų mokytoju, nes yra baigęs ir pedagogikos kursus tokiai veiklai.

Kardinalus pokytis naumiestiškio gyvenime įvyko 1995-aisiais, kuomet jis apsisprendė bandyti jėgas žemės ūkyje. Ūkininkauti sako pradėjęs turėdamas vos vieną traktorių ir kelis padargus. Oficialiai ūkininku tapo ir tokios veiklos pažymėjimą gavo tik nuo 2000 metų.

Žemę naumiestiškis pradžioje nuomojosi iš valstybės, bet ilgainiui didžiąją jos dalį nusipirko ir iš valstybės, ir iš privatininkų.

„Pradžioje bandžiau auginti ne tik grūdines kultūras, esu turėjęs ir 30 ha bulvėmis užsodintų laukų. Tačiau, kai užtikrinti bulvių supirkėjai prapuolė, apsisprendžiau, kad visą savo ūkį paskirsiu tik grūdinėms kultūroms“, – pasakoja V. Kuzma.

Samdiniai nuvylė

Dabar V. Kuzma jau turi visą jam reikalingą pažangią techniką, kuria apdirba savo 100 ha valdas. Technikos kieme stovi du galingi MTZ traktoriai, kurių vienas skirtas laukams arti ir kultivuoti, kitas kitiems darbams atlikti. Javapjūtei visada paruoštas modernus kombainas „John Deere“, yra ir visi kiti padargai, reikalingi paruošti dirvas, sėti, prižiūrėti pasėlius, nukulti ir suvežti derlių.
Visus darbus V. Kuzma savo laukuose atlieka pats, be samdomų darbininkų. Į talką pasikviečia kaimyną tik tuomet, kai reikia suvežti nukultus grūdus.

Pasakodamas apie bandymą įsitaisyti samdomą pagalbininką, ūkininkas prisimena vieną darbininką, pakviestą iš Užimtumo tarnybos. Tas žmogus, pasak jo, padirbėjo tik dvi dienas, trečią dieną į darbą atėjo girtutėlis, o vėliau ir visai prapuolė… „Jam prasidėjo daugiadienės, tai kaip tokį darbininką gali laikyti?”, – retoriškai klausia ūkininkas.

Derlius šiemet geras

Iki rugsėjo pabaigos, pasak V. Kuzmos, visi jo laukai yra nukulti, o derlius išvežtas pirkėjams. Šiek tiek dar užtruks, kol bus gautas atlygis, bet tai jau įprasti rūpesčiai ūkininkams.

Šiemetiniu derliumi pašnekovas patenkintas. Prikūlė po 5 tonas iš hektaro kvietrugių, po 3 tonas žirnių, po 2 tonas grikių ir po 4 tonas miežių.

V. Kuzma kasmet lankosi seminaruose ir Dotnuvos bandymų laukuose, domisi grūdinių kultūrų naujovėmis. Kasmet jis perka bent po vieną toną išskirtinės sėklos grūdų, kad padaugintų ir atnaujintų savo sėklą.

Paklaustas ar jam pakanka laiko atostogoms ir poilsiui, V. Kuzma sako, kad daugiausia laiko poilsiui yra nuo Naujųjų metų iki pavasarinių lauko darbų.

Dabar iki gruodžio vidurio jis tvarkys visą naudojamą techniką ir įrangą. Visą darbams naudotą techniką jis išplauna, sutepa, nudažo, jei reikia – remontuoja, ir pastato į angarą. Tada jau atostogauja.

Tiesa, laisvalaikio jis randa ir vasaros pradžioje. Tuomet savo laivu suorganizuoja keliones su draugais ar giminaičiais iki Nidos, Nemuno, Minijos upėmis.

Neturėjo nepamatuotų užmojų

Pokalbis su šiuo ūkininku buvo unikalus tuo, kad jo metu V. Kuzma nė karto nepasiguodė nesėkmėmis, tarsi jo ūkyje nebūtų jokių nesklandumų, o ūkininkavimas būtų nesibaigianti sėkmė ir malonumas.

V. Kuzmos nuomone, kai ūkio veiklą organizuoji neturėdamas nepamatuotų užmojų, skaičiuoji visas išlaidas ir pajamas, tiesiog privalo sektis. Jo ūkiui ir jo šeimos pragyvenimui pakanka pajamų, gaunamų už parduotus grūdus, o pelnas gaunamas iš ES už deklaruotus pasėlius. Tuos pinigus šeima ir naudoja naujovėms įsigyti ar taupo juodai dienai.

Dar vienas sėkmės garantas, pasak V. Kuzmos, buvo tas, kad kurdamas ūkį techniką ir padargus jis pirko nesinaudodamas paramos lėšomis. Taip buvo pigiau, nes nereikėjo permokėti. Jam sunku suprasti, kodėl technikos pardavėjai, sužinoję, kad ji perkama su ES parama, ją pabrangina apie 10 proc. O kur dar privalomi draudimai ir t.t.? Taip ūkininkui irgi pasisekė nemažai sutaupyti.

Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas