Tai, kad šalies eglynų būklė prastėja, verčia rimtai susirūpinti dėl masinio kenkėjų židinių formavimosi. Pavojingiausia situacija susidaro, kai sutampa du faktoriai: vienu metu, sakykime, dėl sausų ir šiltų orų, padaugėja žievėgraužio tipografo ir atsiranda daug nusilpusių eglių – būtent tokie medynai tampa lengvu taikiniu.
VMT stebi 23 tyrimo barelius visoje Lietuvoje. Nuo 2024 metų, kai buvo fiksuojamas itin didelis žievėgražio tipografo antplūdis, vykdomas nuolatinis monitoringas. Stebėjimui buvo atrinkti sveiki, bet jau brandūs eglynai, laikomi mažiausiai atspariais žievėgraužio pažeidimams. Tyrimų plotuose pavasarį ir rudenį vertinama medžių būklė.
2024-ųjų pavasarį beveik 90 proc. stebėtų eglių buvo visiškai sveikos, o vidutinė jų būklė buvo gera. Tačiau šiemet pavasarį vidutinė eglių būklė jau buvo daugiau nei viena kategorija prastesnė: daugelis medžių tapo akivaizdžiai nusilpę, jų lajos praretėjo, pastebimas spyglių praradimas. Per šį laikotarpį stebimuose plotuose nudžiūvo 17 proc. eglių. Dar penktadalio būklė pablogėjo bent viena kategorija. Tik pusės stebėtų eglių būklė išliko nepakitusi.
Ryškiausi pokyčiai – šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje. Krosnos ir Žeimenos girininkijose nudžiūvo visos stebėtos eglės, vakarinėje šalies dalyje eglynų būklė keitėsi mažiau.
Valstybinės miškų tarnybos inf.