Populiariausi vasaros vitaminai
Anot BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, jei pavasarį vaistinėse pirkėjai dažniausiai teiraujasi D ir C, B grupės vitaminų, geležies papildų, Omega-3 riebalų rūgščių ar imuninę sistemą stiprinančių papildų, tai vasarą paklausiausi kiti vitaminai.
Norėdami apsidrausti nuo prakaitavimo ir mėšlungių, aktyvūs žmonės renkasi magnį, elektrolitus, teiraujasi antioksidantų, reikalingų apsaugoti odą nuo saulės žalos, populiarūs ir odai, plaukams bei nagams reikalingi kolagenas, biotinas ir cinkas. Vasarą paklausūs virškinimą gerinantys bei nuo vabzdžių įkandimų apsaugantys papildai – vitaminas B1 kartais naudojamas kaip natūrali apsauga.
Šiltuoju metų laiku organizmui tenka prisitaikyti prie didesnio fizinio aktyvumo, daugiau saulės, temperatūrų svyravimų ir galimo prakaitavimo, todėl verta rinktis papildus, kurie padeda palaikyti energiją, drėgmės balansą ir imuninę sistemą.
Vitamino D dilema
Nors pavasarį dažnas nutraukia vitamino D vartojimą, pasak „Tavo klinika“ gydytojos Rūtos Maciulevičienės, Lietuvoje efektyvi vitamino D sintezė odoje prasideda tik balandžio pabaigoje ar gegužę, kai UV spinduliai pasiekia pakankamą lygį.
Dauguma vaikų ir suaugusiųjų nepakankamai būna saulėje, dėvi kūną dengiančius drabužius arba naudoja stiprią apsaugą nuo saulės, todėl natūrali sintezė gali būti nepakankama. Be to, papildomas vartojimas rekomenduojamas žmonėms su antsvoriu, tamsesne oda, tam tikrais sveikatos sutrikimais ar vyresnio amžiaus. Todėl daugeliu atvejų verta tęsti vitamino D vartojimą, o kilus abejonių – pasitikrinti jo kiekį kraujyje.
Dažna kita dilema: vartoti kompleksinius vitaminus ar pavienius papildus? Kompleksinius vitaminus verta rinktis, kai neturime aiškių nusiskundimų ir norime profilaktiškai pasirūpinti organizmu. Jie taip pat pravers, kai mityboje trūksta daržovių, žuvies, vaisių ar grūdinių produktų, kai gyvename aktyviai ir patiriame didelį fizinį krūvį, taip pat naudingi vyresniems žmonėms – jiems reikia daugiau B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio.
Pavienius vitaminus verta rinktis, kai kraujo tyrimai parodo konkretų magnio, vitamino D ar geležies trūkumą.
Kurių vasarą nereikia?
Imunitetui vasarą tenka mažesnis krūvis, o per didelis stimuliavimas gali jį išbalansuoti, todėl imuniteto stipriklių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, nederėtų vartoti ištisus metus. Juos rekomenduojama vartoti 2-4 savaites, o paskui daryti pertrauką.
Žalingas gali būti ir geležies perteklius – ypač, jeigu nėra nustatytas jos trūkumas. Geležį geriausia vartoti vadovaujantis kraujo tyrimų rezultatais, o ne profilaktiškai. Be pertraukų nepatariama vartoti stresui valdyti skirtų adaptogenų, pavyzdžiui, rodiolių ar ašvagandos – vartojant šiuos papildus ištisus metus, jie gali prarasti efektyvumą.
Ištisus metus nederėtų vartoti ir riebaluose tirpių vitaminų – A, E, K ir D, kurie kaupiasi organizme. Perdozavus vitamino A, pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, odos pokyčiai, o vaikams – augimo sutrikimai. Vitamino D perteklius sukelia hiperkalcemiją, dėl kurios atsiranda silpnumas, vėmimas, troškulys, inkstų pažeidimai.
Vitaminų ir mikroelementų perteklinis naudojimas gali sukelti hipervitaminozę, disbalansą ar organų pažeidimus. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti tarpusavyje ar su vartojamais medikamentais ir trikdyti įprastas funkcijas. Todėl bet kokių papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiu poreikiu pasitarus su gydytoju.
Mityba
Šiltuoju laiku organizmą galima stiprinti natūraliai – įtraukiant į racioną daugiau vitaminų ir mineralų turinčio sezoniško maisto. Vitamino C gausu petražolėse, krapuose, daigintuose grūduose, rūgštynėse, dilgėlėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, paprikose. Geležies gausu jautienoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, burokėliuose, špinatuose, lęšiuose, pupelėse, moliūgų sėklose, o raumenims ir nervų sistemai reikalingo magnio galime gauti valgydami grikius, avižas, migdolus, žaliuosius lapinius augalus, bananus. B grupės vitaminų esama viso grūdo produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, mielių dribsniuose, o Omega-3 riebalų rūgščių – linų sėmenyse, čija sėklose, riebioje žuvyje, graikiniuose riešutuose. Žarnyno mikroflorą pastiprinsime rinkdamiesi fermentuotus produktus – raugintusus kopūstus, kefyrą.