Ne visada pastebima
Hematurija skiriama į makrohematuriją, kai kraujas šlapime matomas plika akimi, ir mikrohematuriją, nustatomą tik mikroskopiškai, atliekant šlapimo tyrimą. Būna, kad pats žmogus nepastebi jokių požymių ir tik atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą, jame nustatomas padidėjęs eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kiekis.
Hematurija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Ją gali sukelti šlapimo takų infekcija, inkstų akmenligė, gerybinė prostatos hiperplazija, prostatos ar šlapimo pūslės uždegimas. Liga gali atsirasti dėl ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ar net po intensyvaus fizinio krūvio. Tačiau yra ir rimtesnių būklių, tokių kaip inkstų ar šlapimo pūslės, prostatos onkologinės ligos, šlaplės polipai, lėtinės inkstų ligos.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar hematurija atsirado be skausmo. Būtent neskausmingas kraujas šlapime, ypač vyresniame amžiuje, gali būti onkologinės ligos signalas. Šie atvejai dažnai nustatomi vėlyvose stadijose, nes kraujavimas gali būti pirmasis jau pažengusios ligos požymis.
Nors infekcijos ar akmenligė dažnai pasireiškia su skausmu, karščiavimu ar deginimu šlapinantis, pavojingiausia yra besimptomė hematurija. Anot gydytojos, makrohematurija be skausmo visada vertinama kaip onkologinį susirgimą galimai rodantis simptomas. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti, jei žmogus rūko, yra vyresnis nei 35 metų, dirba su cheminėmis medžiagomis arba jei šeimoje buvo šlapimo takų navikų. Svarbus ir paveldimumas – tam tikros formos inkstų vėžys paveldimas iki 5 proc. atvejų. Jei šeimoje yra buvę šių susirgimų, būtina atidesnė stebėsena.
Išsiaiškinti priežastį
Susidūrus su hematurija, pirmasis svarbus žingsnis – kuo greičiau nustatyti tikslią kraujavimo priežastį. Pradedama nuo bendrojo šlapimo tyrimo su mikroskopija, o vėliau atliekama ir šlapimo takų echoskopija – saugus ir neskausmingas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis gydytojui tiksliai įvertinti šlapimo sistemos audinius ir pokyčius. Jei matoma indikacijų detalesniam ištyrimui, gali būti skiriama cistoskopija – pažangus endoskopinis tyrimas, kai šlapimo pūslė specialia miniatiūrine kamera apžiūrima iš vidaus, taip pat kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.
Net kai atlikus tyrimus pakitimų nerandama, ir toliau stebima. Kasmet kartojamas šlapimo tyrimas, o jei pokyčiai išlieka arba progresuoja, atliekamas pakartotinis ištyrimas. Dažniausiai kraujas šlapime nėra onkologinės ligos požymis, bet kiekvieną kartą svarbu įsitikinti.
BNS inf.