Organizmo vėsinimo sistema
Prakaitavimas yra natūrali organizmo veikla. Tai mechanizmas, leidžiantis reguliuoti kūno temperatūrą: kai sportuojame, sunkiai dirbame ar esame lauke karštą dieną, prakaitas garuodamas padeda vėsinti odos paviršių ir apsaugo nuo perkaitimo.
Vėsinantis efektas atsiranda tuomet, kai prakaitas išgaruoja. Įdomiau tai, kad ne visas prakaitas vienodas. Kai patiriame stresą, išsiskiria tirštesnis, baltymų ir riebalų turintis prakaitas. Jis garuoja lėčiau ir sukuria puikias sąlygas bakterijoms daugintis, o tai lemia stipresnį, aštresnį kvapą.
Įvairiomis gausaus prakaitavimo – hiperhidrozės – formomis pasaulyje gali sirgti 2–5 proc. žmonių. Tikėtina, kad realus skaičius didesnis, nes daugelis nekreipia dėmesio arba gėdijasi kreiptis pagalbos. Bet kai prakaitas liejasi nuolat ir gausiai, tai gali sukelti nepatogumą: žmonės ima vengti viešumos, renkasi tamsius ar sluoksniuotus drabužius, kad paslėptų šlapias dėmes, o kartais net patiria nerimą, sumažėjusią savivertę ar depresiją.
Kas gali padėti?
Nemalonaus kvapo bei drėgnų dėmių galima išvengti keliais būdais.
Rekomenduojama praustis bent du kartus per dieną, kad būtų sumažintas bakterijų, sukeliančių kvapą, kiekis. Rinktis laisvus rūbus iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė ar linas, kad oda galėtų kvėpuoti. Vonios su druska ar vaistažolėmis (pavyzdžiui, šalavijais, ramunėlėmis) gali padėti sumažinti prakaitavimą.
Kai kada gali būti taikomos medicininės procedūros, pavyzdžiui, botulino toksino injekcijos, kurios laikinai blokuoja prakaito liaukų veiklą pažastyse ar delnuose.
Būtina atkreipti dėmesį į savo kasdienius įpročius. Joga, meditacija, kvėpavimo pratimai padeda sumažinti stresą, kuris dažnai sukelia prakaitavimą – ypač delnuose ir pažastyse. Reguliari mankšta padeda stabilizuoti nervų sistemą ir mažina streso hormonų lygį. Verta riboti aštrų maistą, kofeiną, sunkiai virškinamus produktus, kurie didina organizmo temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Ne mažiau kaip 7 valandos kokybiško poilsio per naktį padeda išlaikyti hormonų pusiausvyrą. O hormonai, pavyzdžiui, menopauzės metu ar esant skydliaukės sutrikimams, tiesiogiai veikia prakaitavimo intensyvumą.
Antiperspirantai
Antiperspirantus daugelis vis dar maišo su dezodorantais: dezodorantai tik užmaskuoja nemalonų kvapą, tačiau paties prakaito nei sumažina, nei sustabdo. Antiperspirantai sukurti tam, kad sumažintų prakaito išsiskyrimą. Jų sudėtyje dažnai yra aliuminio druskų. Jos sureaguoja su odos paviršiuje esančiu prakaitu ir suformuoja laikiną „kamštelį“ prakaito liaukų latakuose, dėl ko prakaito išsiskiria mažiau. Tai laikina ir neturi nieko bendra su toksinų šalinimu iš organizmo.
Nors dėl aliuminio junginių poveikio sveikatai nuolat kyla diskusijų, mokslininkai kol kas nenustatė sąsajų tarp jų naudojimo ir rimtų ligų. EK Mokslinis vartotojų saugos komitetas (SCCS) 2020 m. patvirtino, kad kosmetikos gaminiuose naudojami aliuminio junginiai, įskaitant antiperspirantus, yra saugūs, jei naudojami pagal paskirtį. Efektyviausias yra aliuminio chlorido heksahidratas, kuris greitai ir veiksmingai užkemša prakaito liaukų latakus, todėl tinka ir tiems, kurie kenčia nuo itin gausaus prakaitavimo.
Daugelis antiperspirantų praturtinami medžiagomis, saugančiomis odą ir mažinančiomis dirginimą.
Dermatologai pataria antiperspirantą tepti vakare, prieš einant miegoti. Vakare prakaito liaukos veikia lėčiau, todėl veikliosios medžiagos geriau prasiskverbia į latakus. Naktį prakaituojama mažiau, tad sumažėja rizika, kad produktas bus nuplautas. Jo poveikis dažnai išlieka ir kitą dieną, net po dušo.
BNS inf.