Ramybės ieškome švariuose miškuose. Bet ar saugome juos?

Daugelis mūsų miške esame reti svečiai, ir įprastai jame atsirandame tik ieškodami grybų, uogų, kartais – ramybės. Pamario krašte miškai užima  tik 22,3 proc. teritorijos. Šis skaičius problemos nerodo, tik rodo, kad tai, ką turime, privalome saugoti, kad mūsų krašto pušynuose ir eglynuose nepūpsotų krūvos atvežtų atliekų. Deja, nutirpus sniegui ir miškuose akis bado ne viena atliekų krūva...

Padangų – nors vežk

Pamario krašto miškai – unikalūs ir paslaptingi ir jie negali būti ta vieta, kur vežamos šiukšlės. Tai kelia pavojų miškų gyvūnams, įvairios cheminės medžiagos yra ilgai, jos teršia dirvožemį ir vandenį, kenkia augalijai, gali sukelti ir gaisrus.

Tačiau vis dar pasitaiko tautiečių, kurie be sąžinės graužaties iš savo namų ūkio atliekas išveža į miškus, upių pakrantes, pakrūmes. Ir tai vyksta tokiu laiku, kai kone ant kiekvieno kampo stovi atliekų konteineriai, įrengtos stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės, nemokamai surenkamos elektronikos atliekos. Kai yra galimybė 5 nenaudojamas padangas per metus palikti atliekų aikštelėse nemokamai.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 9 d. „Šilutės naujienų“ laikraštyje.