Pirmuoju Pašyšių pašto agentūros vedėju buvo Mueleris. Kartu jis buvo atsakingas už Pašyšių dvarą – „Friedrichshof”. Jam išėjus 1900 metais į pensiją, vedėjo pareigas perėmė jo dukra Aušrienė. Kadangi Aušrienė nemokėjo lietuviškai, ji 1926 metais persikėlė į Vokietiją. Vietoj jos Pašyšių pašto agentūros vedėja paskirta Kerlienė iš Jakštelių. 1932 m. balandžio 1 d. naujuoju vedėju paskirtas vietos gyventojas Gustavas Klažius, kuris pareigas eina iki dabar (T. y. 1938 m. V. P. pastaba).
Pirmieji laiškininkai buvo Fuestenberg ir Budrick, kurie ištarnavo po 25 metus. Pirmojo pasaulinio karo metu korespondenciją pristatydavo moterys ir vaikai. Po karo, buvo sunkumų dėl pašto pristatymo pavasarį ir rudenį dėl potvynių. Tuo metu korespondencija pristatydavo kas antrą dieną. 1923 metais Pašyšių pašto agentūroje dirbo trys laiškininkai, kurie aptarnavo Drunšilių, Gurgždžių, Naujininkų, Pašyšių, Piktaičių, Šilų ir Tautiškių kaimus su 1150 gyventojų.
Agentūros patalpos 1881 – 1885 metais buvo Gildės namuose. Tada vedėjas Mueleris pasistatė savo namus prie Meišlaukių kelio ir ten perkėlė paštą. 1918 metais vedėja Aušrienė namą pardavė ir agentūra sugrįžo į Gildės namą. 1932 metais vedėjas G. Klašius Pašyšių pašto agentūrą perkėlė į savo namus.”
Tekstai paruošti pasirėmus 1938 metų dienraščiu „Vakarai” ir V. Fugalevičiaus knyga „Pašto antspaudai”, išleista 1990 metais.
Virgilijus POVILIŪNAS, istorikas, buvęs Trakų muziejaus direktorius