1944 m. pavasarį baigdamas Šiaulių berniukų gimnaziją gavo kvietimą stoti į P. Plechavičiaus organizuojamą Lietuvos vietinę rinktinę. Vasarą Žemaitijoje buvo suformuotas pirmasis lietuvių pulkas, su kuriuo A. Červinskas dalyvavo mūšyje prie Sedos prieš Raudonąją Armiją. Tačiau pralaimėjus teko trauktis link Klaipėdos. Besitraukiant per Kuršių Neriją, Rytprūsiuose, lietuvių pulkas buvo prijungtas prie vokiečių dalinių.
1945 m. gegužės mėnesį, prie Aismarių, buvo paimtas į rusų nelaisvę ir išvežtas į Uchtos lagerį Rusijos šiaurėje (Komijos respublika). 1947 m. perkeliamas į pataisos darbų stovyklą Narvoje, su keliais keliavusiais traukiniu pabėgo į Lietuvą. Pagal tarptautines konvencijas rusai neteistus belaisvius turėjo paleisti, todėl nebuvo ieškomas. Šiauliuose gavo pasą ir tais pačiais metais vedęs, kartu su žmona, pradėjo dirbti mokytojais Pakruojo rajone. Švietimo skyrius paskyrė į Beinoraičių pradinę mokyklą: A. Červinską jos vedėju, žmoną – mokytoja.
Po dešimties metų, jau baigęs Šiaulių mokytojų institutą, persikėlė dirbti vadovaujantį švietimo darbą Šilutės rajone, Juknaičių aštuonmetės mokyklos direktoriumi. Vėliau dirbo Šilutės švietimo skyriuje. Tačiau po kelerių darbo metų, paaiškėjus, kad jis buvo Plechavičiaus armijoje, rajono valdžia neleido dirbti nei vadovaujamo darbo, nei istorijos mokytoju. Eilę metų dirbo auklėtoju vaikų namuose ir internate. Tik aštuntajame dešimtmetyje buvo leista dirbti istorijos mokytoju Šilutės I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Pirmoji gimnazija). Per 20 savo darbo šioje mokykloje metų sukūrė 12 tūkst. eksponatų muziejų, kurio pagrindą sudaro Mažosios Lietuvos krašto ir mokyklos istorijos eksponatai.
Buvo aktyvus kraštotyrininkas, nuo pat gimnazijos baigimo kolekcionavo pašto ženklus, surengė kelias filatelijos parodas. Kolekcionavo aistra užkrėtė ir mane.
Nuo 1988 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, o iki 1999 m. – ir Sąjūdžio rajono tarybos pirmininku. Rajono tarybos narys, aktyvus Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) partijos steigėjas ir narys, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajono skyriaus pirmininkas. Į respublikinę ir rajono spaudą parašė virš 20 straipsnių.
2010 m. Tėvynės pažinimo draugija parengė ir išleido knygą apie mokytoją A. Červinską „Mokytojas Algirdas“. A. Červinsko tarpukario lietuviškų pašto ženklų kolekcija 2017 m. buvo eksponuota Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, o 2018 m. – Lietuvos nacionalinio muziejaus Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje.
2001 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu, 2016 m. LR Seimo atminimo ženklu, Tėvynės sąjungos partijos sidabriniu ženklu „Lietuvos ąžuolai“.
Už nuopelnus kraštui 2016 m. kovo 11 d. A. Červinskui buvo suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas. Mokytojas A. Červinskas šilutiškių akyse buvo pavyzdžiu žmogaus, kuris visą gyvenimą tikėjo šviesia ateitimi, to siekė pats bei skatino tikėti kitus.
A. Červinskas mirė 2016 m. birželio mėnesį, palaidotas Šilutės miesto kapinėse.
Pranas AVIŽINIS, istorikas, pedagogas