Naujo tipo sukčiavimai maskuojasi kaip teisėtos investicinės veiklos, bet iš tiesų yra klasikinės „Ponzi“ schemos. Sukčiai žada greitą pelną, netgi rodo tariamus sėkmės pavyzdžius, kad įtrauktų vis daugiau žmonių. Tokios schemos išsilaiko tik kol atsiranda naujų „investuotojų“, o kai šie nustoja mokėti, griūna visa piramidė.
Pareigūnai akcentuoja, kad svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, nepasikliauti pažadais apie greitą pelną ir pasitikrinti bet kokią informaciją. „Ši sukčiavimo forma atrodo patikima, remiasi tariama investavimo logika, pasitelkia socialinius tinklus ir draugų rekomendacijas. Tačiau realybėje tai iliuzija, kuri visada baigiasi finansiniais nuostoliais”, – sako Kauno AVPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėj Gubenko.
Šis sukčiavimo modelis sukurtas taip, kad pirmieji „investuotojai“ gauna tariamą pelną iš vėliau prisijungusiųjų įnašų. Pajamos nėra gaunamos iš jokios realios veiklos – schema remiasi naujų „investuotojų“ pinigais. Kol pinigų srautas nesustoja, viskas atrodo patikima. Tačiau kai tik naujų „investuotojų“ nebelieka, sistema žlunga, palikdama gyventojus be jų turėtų pinigų. Pagrindiniai sukčių įrankiai – grąža, greiti rezultatai ir spaudimas, ypač pasitelkiant tariamas sėkmės istorijas, pažįstamų rekomendacijas, įtikinamai atrodančius socialinių tinklų įrašus.
Vienas tokių pavyzdžių – kriptovaliutų birža prisistačiusi „Lwex“. Todėl kilus įtarimams dėl pasiūlymo investuoti, visada verta pasitarti su specialistais, pasitikrinti informaciją internete, įsitikinti, ar veikla registruota ir prižiūrima. „Net ir mažiausia abejonė turėtų tapti stabdžiu, o ne paskata rizikuoti. Šiandien pastebime, kad svarbu „trade’inti“, o koks tai iš tiesų mechanizmas – nebeįdomu“, – sako A. Gubenko.
Sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, žinutės – įtikinamesnės, todėl labai svarbu neprarasti budrumo ir prieš priimant finansinį sprendimą – pasitarti su artimaisiais ar susisiekti su policija.
Policijos departamento inf.