Su varvančiomis nosimis į mokyklas ir darbą
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ yra tiesos.
„Peršalimas – vienas iš faktorių, kuris padeda virusams įsitvirtinti ir apeiti organizmo gynybą. Užsigrūdinusio žmogaus organizmas mažiau jautrus žemai temperatūrai, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis toks žmogus sirgs rečiau. Kiti faktoriai, kurie silpnina imunitetą ir padeda virusams: stresas, nuovargis, miego stoka, neįvairus ir perdirbtas maistas, buvimas sausoje, nevėdinamoje aplinkoje, fizinio aktyvumo stoka. Kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis dažniau serga ir tie, kurie rūko, turi lėtinių ligų – astmą, cukrinį diabetą, kuriems trūksta geležies bei vitamino D“, – vardija ji.
Net pusės valandos kasdienis sportas lauke turi trejopą naudą: organizmas grūdinasi, sudrėkusi nosies gleivinė geriau saugo nuo virusų, o suaktyvėjusi kraujotaka greičiau perneša gynybines ląsteles ten, kur jau virusai pateko.
Daug gyventojų vis dar kartoja, jog „sloga – ne liga“, todėl su varvančiomis nosimis vaikai keliauja į darželius, mokyklas, o suaugę – į darbą, kur pasidalija virusais su visu kolektyvu.
„Tiems, kurių imunitetas ne stipriausias, kyla komplikacijų rizika, nes virusams susilpninus vietinį bei bendrą imunitetą, atsiveria keliai patekti į organizmą ir bakterijoms. Ypač dėmesingiems reikia būti su vaikais, senyvais žmonėmis, kurių imunitetas nebeatlieka savo darbo. Jei temperatūra pakilusi ilgiau nei 5 dienas, jei ji laikosi aukšta ilgiau nei 3 dienas, jei kosulys gilėja, stiprėja, atsiranda švokštimas, jei sloga nepraeina ilgiau nei savaitė ir tapo pūlinga, jei per savaitę savijauta ne gerėja, o prastėja, verta kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė.
Ji ne kartą girdėjusi pacientus sakant, kad šie gydėsi arbatomis, bet po to vis tiek teko antibiotikus gerti, todėl šį kartą nori antibiotikus pradėti gerti anksčiau.
„Antibiotikai profilaktikai neskiriami ir virusų neveikia. Tik gydytojas, atlikęs tyrimus, gali nustatyti, ar tai bakterinis susirgimas, kuris ir yra gydomas antibiotikais“, – primena K. Šnirpūnienė.
Kaip gydyti?
Pacientai neretai prašo reklamose matytų vaistų nuo peršalimo tikėdamiesi, kad vaistas sunaikins visus virusus ir jie kitą dieną bus sveiki. Deja, nei lašai į nosį, nei sudėtiniai cheminiai preparatai nuo peršalimo ir net didelė dalis čiulpiamų vaistų nuo gerklės skausmo priešvirusinio poveikio neturi. Jie skirti nemaloniems simptomams malšinti. Kentėti nereikia, bet pasikliauti reklamoje matytu vaistiniu preparatu taip pat nevertėtų. Geriau pasitarti su vaistininku. Jei kamuoja nedidelis galvos skausmas ir varva nosis, nereikia vartoti sudėtinio vaisto su dideliu nuskausminamųjų kiekiu, medžiaga kosuliui slopinti ir nosies paburkimui mažinti.
Virusinėms peršalimo ligoms gydyti tinka natūralūs produktai, kurie turi ir priešvirusinį, ir priešuždegiminį poveikį: propolis, imbieras, arbatmedžių, eukaliptų, kėnių eteriniai aliejai, vaistažolių ežiuolės, šalavijo, pušų pumpurų, liepų žiedų, aviečių lapų arbatos. Tinka inhaliacijos ir nosies praplovimas jūros vandeniu, karštos vonelės rankoms ir kojoms su druska, garstyčių trauklapiai ir pipiriniai pleistrai kosuliui gydyti, būtinas poilsis.
Viena pavojingiausių virusų sukeltų kvėpavimo takų infekcijų – gripas. Vaistininkė pastebi, kad nuo gripo pasiskiepiję pacientai, kurie vėliau visgi suserga, vėliau atsisako pakartotinai vakcinuotis.
Vakcinos nuo gripo efektyvumas siekia 70-90 proc., nes sunku atspėti, kokia tais metais vyraus sukėlėjo rūšis. Bet gydytojai pastebi, kad skiepo efektyvumas išauga skiepijantis kasmet. Dar viena klaida – žmonės pradeda vakcinuotis vėlai rudenį, o imunitetui susiformuoti reikia laiko. Todėl ir skiepytis, ir imunitetą stiprinti maisto papildais reikia likus mėnesiui iki virusinių ligų suaktyvėjimo. Ši taisyklė negalioja vyresniems žmonėms, jiems patariama skiepytis vėliau, mat jų imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė.
BNS inf.