Įprastai Botanikos sode ankstyviausios astilbių rūšys pradeda žydėti birželį, bet šiemet pirmosios pražydo porą savaičių vėliau. Didžioji dalis astilbių žydi visą liepą, o rugpjūtį – vėlyviausios veislės. Ankstyviausių veislių žiedynai dažniausiai balti, vėlyviausioms dažniau būdingi prabangūs violetiniai žiedai. Vidurvasarį – masinio žydėjimo metu – astilbių žiedynų spalvos vyrauja nuo baltos, rožinės, raudonos iki tamsios violetinės. Gal tai ir nėra kvapniausi sodo augalai, tačiau kai kurioms astilbėms būdingas švelnus, malonus aromatas.
Astilbės – daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje priskaičiuojama apie 30 rūšių, paplitusių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jas pirmasis aprašė britų botanikas David Don. 1830 m. į Europą buvo atvežta pirmoji rūšis Astilbe japonica, žydinti baltais žiedais. Lietuvoje žinomos nuo XX a. pradžios.
XX a. ir XXI a. šių augalų selekcija vykdyta Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Latvijoje. Didžiausią įtaką astilbių selekcijai turėjo vokietis Georg Arends, sukūręs darželinės astilbės hibridų grupę. Per 50 metų jis išvedė 74 veisles, kurios pasižymi skirtingų formų žiedynais, įvairiomis spalvomis ir ilgesniu žydėjimu. Žinomiausia jo veislė „Fanal“ žydi tamsiai raudonais žiedais.
Astilbės pasižymi didele morfologine įvairove: nuo miniatiūrinių iki 1–1,2 m siekiančių veislių. Žiedynai dekoratyvūs ir po žydėjimo, kai kurių veislių lapai pavasarį būna bronziniai ar raudoni, vasarą žali. Atsparios ligoms ir kenkėjams: tik retai, karštomis vasaromis žiedus apninka amarai. Daugelis naujų veislių tinka ir auginti vazonuose.
Pasodinus astilbes antroje vasaros pusėje jas reikia užmulčiuoti neutralios reakcijos durpėmis, jos saugo nuo šalčio ir išlaiko drėgmę. Geriausiai auga pavėsyje, derlingame, drėgmę sulaikančiame dirvožemyje. Saulėtoje, sausoje vietoje skursta, lapai apdega, žiedynai menkesni.
Botanikos sode auginamos 285 dekoratyvios veislės ir 8 laukinės rūšys, kasmet kolekcija pildoma.
VDU inf.