Eksploatacijos klaidos
2024 m. PAGD duomenimis, didžiausią gaisrų grėsmę kelia mikrojudumo segmentui priskiriami įrenginiai – ypač elektriniai dviračiai ir paspirtukai, kurių baterijų intensyvus eksploatavimas didina užsidegimo riziką.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ atstovas sako, kad šiltuoju sezonu gaisrų tikimybė išauga todėl, kad elektriniai paspirtukai ir dviračiai tuomet dažniau eksploatuojami ir dažniau kraunami. Neretai namų viduje ar bendrose daugiabučių erdvėse, ir tai ženkliai padidina jų perkaitimo riziką. Jau ne kartą pasitaikė, kai kraunamas paspirtukas sukėlė gaisrą daugiabutyje, tokių atvejų pernai fiksuota Palangoje, Radviliškyje, Vilniuje.
Užsienio praktika patvirtina tendencijos rimtumą. 2023 m. Jungtinėje Karalystėje fiksuota 1,2 tūkst. gaisrų dėl netinkamai utilizuotų ličio baterijų – tai net 70 proc. daugiau nei 2022 m. Tarptautinės draudimo bendrovės „QBE“ duomenimis, 2022–2024 m. laikotarpiu elektrinių dviračių baterijų sukeltų gaisrų padvigubėjo (nuo 181 iki 362), elektromobilių išaugo 77 proc. (nuo 131 iki 232), o elektrinių paspirtukų – 32 proc. (nuo 118 iki 156 atvejų).
Šios tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje. Net nedidelė baterija, jei ji perkaista, yra pažeista ar netinkamai kraunama, gali tapti gaisro priežastimi. Todėl itin svarbu baterijas krauti tik prižiūrint, nepalikti jų prijungtų pernelyg ilgai, ypač naktimis, taip pat naudoti gamintojų rekomenduojamus įkroviklius.
Gaisrus dėl ličio baterijų sukelia ir netinkamai sandėliuojamos ar utilizuojamos baterijos pramoniniuose objektuose. Vienas iš pavyzdžių – birželį Vilniaus Panerių seniūnijoje kilęs gaisras baterijų rūšiavimo sandėlyje. Kaip informuoja PAGD, degė pastate laikytos ličio baterijos, apdegė sandėlio konstrukcijos bei viduje buvęs turtas. Dėl mechaninio pažeidimo ar trumpojo jungimo net ir naudotos, iš pažiūros neaktyvios baterijos gali savaime užsidegti.
Pavojus viduje
Net ir nebenaudojamos ličio jonų baterijos išlieka pavojingos, o pažeidus jų vidinę struktūrą – pavyzdžiui, dėl smūgio, stipraus perkaitimo ar gamybos defekto – gali įvykti trumpasis jungimas, kuris sukelia staigų temperatūros šuolį. „Prasideda šiluminė grandininė reakcija, kai baterijos viduje susikaupia intensyvi šiluma ir slėgis, išsiskiria degūs cheminiai garai. Jei jie nesulaikomi, garai gali savaime užsiliepsnoti, o kartais sukelti ir stipresnį sprogimą. Todėl net ir naudotas baterijas būtina laikyti bei utilizuoti itin atidžiai“, – sako A. Juodeikis.
Didžiausi finansiniai nuostoliai, pasak eksperto, patiriami būtent dėl gaisrų – šios rizikos padariniai dažnai būna negrįžtami. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai iš viso buvo registruota daugiau kaip 1000 gaisro sukeltų žalų, o bendras išmokų dydis viršijo 7,7 mln. eurų. Vidutinė vieno atvejo žala siekė apie 7,5 tūkst. eurų – tai yra aukščiausias vidurkis tarp visų draudžiamųjų įvykių.
Laikantis priešgaisrinių reikalavimų galima ženkliai sumažinti riziką ir galimus nuostolius. Pagrindinės saugaus ličio jonų baterijų naudojimo ir priežiūros rekomendacijos: svarbu atsižvelgti ne tik į baterijos talpą ar veikimo laiką, bet ir į jos paskirtį, naudojimo intensyvumą bei gamintojo saugumo rekomendacijas; kraunant baterijas būtina rinktis originalius arba sertifikuotus įkroviklius; patartina vengti drėgmės, aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių, taip pat nelaikyti baterijų šalia degių medžiagų ar uždarose erdvėse be ventiliacijos; deformuota ar neįprastai veikianti baterija turi būti nedelsiant pašalinta iš eksploatacijos ir perduota saugiam utilizavimui; rekomenduojama iš anksto pasiruošti, ką daryti užsidegus baterijai: žinoti, kur yra gesintuvas, vengti vandens naudojimo ličio jonų baterijų sukeltiems gaisrams slopinti, kuo skubiau iškviesti specialiąsias tarnybas.
BNS inf.