Garbinga sukaktis – 60 metų po mokyklos baigimo! Tai ne tik prisiminimų, bet ir šventės metas, kupinas sentimentų ir nuostabos. Baigiantis mokslo metams, kai visų širdys kupinos viltingų vasaros džiaugsmų, vieniems baigus pradinę mokyklą, kitiems pagrindinę ar išlaikius abitūros egzaminus ir gavus atestatą, į Švėkšną trumpam sugrįžta tie, kurie mokyklos suole sėdėjo prieš kelis dešimtmečius. Tokie jau tie švėkšniškiai, saugantys savo šaknis, branginantys mokslo šventovę ir prisiminimus, nors išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir tolimas užsienio šalis.
Smagu pajusti tą energiją: susirenka klasės draugai, kurie kadaise dalijosi suolais, išdaigomis, pirmosiomis svajomis ar meile. Dabar jie – garbaus amžiaus žmonės, tik jų akys vis dar spinduliuoja jaunatviška energija, o širdys plaka ypatingu ritmu, prisimenant mokyklos laiką ir savo mokytojus.
Švėkšnos vidurinės mokyklos 1965-ųjų 35 laidos abiturientai, po šešių dešimtmečių susirinko Švėkšnoje, aplankė bažnyčią, mintyse „pabėgiojo“ parko takeliais, „susitiko“ su auklėtoju Petru Lukočiumi ir mokytojais, „pravėrė“ klasės duris ir „pasėdėjo“ savuosiuose suoluose. Prisiminė, kaip jie su auklėtoju paminėjo ne tik pusšimčio mokyklos baigimo sukaktį, bet ir savo auklėtojo, dalyvavusio susitikime, gyvenimo šimtmetį.
Šiemet į klasės susitikimą nesusirinko visi – priežasčių tam dešimtys, kaip prabėgusių metų, – įsitikinusi viena iš susitikimo organizatorių, buvusi Švėkšnos vidurinės mokyklos auklėtinė ir ilgametė kūno kultūros mokytoja Zita Ūselytė – Urmulevičienė. Pedagogė šį susitikimą organizuoja kas keleri metai. Susitikę dainuoja, groja, šoka, pasikalba. Būrelis buvusių klasės draugų – puikių tėvų ir mamų, buvusių mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, gydytojų, ūkininkų, verslininkų. Ir baigdama, kaip visada, nestokojanti šmaikštumo, užbaigė: „Gal daug kam atrodys, kad mes seni, bet pasų duomenys tą dieną neturėjo jokios reikšmės. Susitikimas prabėgo greit, kaip ir visi tie gyvenimo metai, su pasižadėjimu nuo šiol susitikti kasmet, džiaugiantis likusiu gyvenimu“.