Galite pakenkti regai
Pasak A. Žilinsko, daugelis žmonių nesivargina perskaityti etiketėse mažomis raidėmis surašytų įspėjimų, buitinės chemijos produkto laikymo ir vartojimo sąlygų. Tačiau etiketėje visada yra patarimų, kokiomis sąlygomis tą produktą vartoti, ko vengti, ką daryti, jei jis patektų ant odos ar gleivinių. Yra priemonių, kurias naudojant reikia užsimauti pirštines ar užsidėti apsauginius akinius arba jų negalima naudoti uždaroje patalpoje, nebent ji gerai vėdinama.
Viena pavojingiausių cheminių priemonių – visiems žinomas „kurmis“, skirtas atkimšti kanalizacijos vamzdžius. Vienos iš pavojingesnių, jeigu jas netinkamai naudojame, yra skirtos unitazams plauti. „Skysčiai arba grūdeliai, patekę į akis, gali sukelti negrįžtamus jų pakenkimus, ant odos – sunkius paviršinius ar gilius nudegimus, o prarijus – sunkius burnos, stemplės gleivinės ar gilesnių audinių nudegimus. Todėl visada labai atidžiai perskaitykite, kaip tokias priemones saugiai naudoti“, – įspėja A. Žilinskas.
Kartais, baigiantis skalbikliui ar valikliui, jo likučiai supilami į naują talpą su panašia priemone. To daryti kategoriškai nerekomenduojama, nes negalime nuspėti, kokios cheminės reakcijos įvyks bei kokios dujos gali susidaryti, kurių įkvėpti tikrai nebūtų sveika. “Siūlyčiau atkreipti dėmesį net į tokias smulkmenas, kaip didesnės talpos produkto išpilstymas į mažesnes, kurias esą patogiau naudoti. Jei tai buteliukas, pavyzdžiui, nuo mineralinio vandens ar vaisvandenių, yra grėsmė, kad po kurio laiko pamiršite, jog ten ne tas skystis, kuris turėtų būti, arba jo netyčia paragaus vaikas. Būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra vaikų“, – sako mokslininkas.
Nenaudokite daugiau
Kartais žmonės linkę pilti daugiau skalbiklio ar valiklio nei rekomenduoja gamintojas. Jei drabužiai ne itin gerai išsiskalbė, nereikėtų kitą kartą pilti dvigubai daugiau skalbiklio – geriau išskalbti dar kartą. Mat didelis cheminės medžiagos kiekis gali iš puresnių audinių blogiau išsiskalauti ir vėliau sukelti alergines reakcijas. Skalbiklių yra įvairių jų formų – milteliai, skysčiai, kapsulės. Pastarąsias naudoti saugiausia, nes cheminė medžiaga slypi ištirpstančiame apvalkale. Tirpalas taip pat neblogai, bet pasisaugokite, kad jo nepakliūtų ant odos ir į akis. Jei taip atsitiko, pirmoji savipagalbos priemonė – vanduo: gausiai juo nuplauti tą vietą, o paskui, jei būtina, kreiptis į gydytojus.
Buitinės chemijos prekių pasiūla didelė, tad galima rinktis ir draugiškesnes gamtai, taip pat naudoti natūralias priemones, kad ir dėmėms išimti.
“Šarmą neutralizuojame su rūgštimi ir atvirkšiai. Nes jei bandysite išimti uogų dėmę su buitine acto rūštimi, ji dar labiau įsigers. Čia padėtų vandenilio peroksido tirpalas. Taip ir su pirmosios pagalbos priemonėmis: jei, pavyzdžiui, žinome, kad vaikas palaižė acto rūgšties, reikia sugirdyti skiesto valgomosios sodos tirpalo. Ir pravartu prisiminti, kad įspėjimas „Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje“ reiškia tikrai neprieinamą, o ne pasiekiamą, prisistūmus kėdę“, – sako A. Žilinskas.
Pagal BNS inf.