Teisinis pagrindas: ką privalo užtikrinti darbdavys?
Lietuvoje darbo drabužių naudojimą ir pareigą juos suteikti reglamentuoja keli pagrindiniai dokumentai.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad darbuotojams būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, tarp jų – aprūpinimas tinkamais darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą (įskaitant visų reikiamų priemonių suteikimą).
- Asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbuotojų darbe nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, 2000 m. spalio 31 d. Nr. 128/A1-313) patvirtina kokiais atvejais darbdavys privalo suteikti specialią aprangą, batus, šalmus, pirštines ir kitas priemones.
Tai reiškia, kad darbo drabužiai nėra darbdavio gera valia. Tai įstatyminė prievolė, kurios nesilaikymas užtraukia atsakomybę.
Kiek kainuoja aplaidumas?
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK, 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus gali būti skiriamos baudos:
- už pirmą pažeidimą – nuo 150 iki 300 eurų,
- už pakartotinį pažeidimą – nuo 300 iki 560 eurų,
- už sunkius ar pavojingus pažeidimus baudos gali siekti iki 1 500 eurų, o kartu gali būti taikomos ir veiklos apribojimo priemonės.
Dar svarbiau, kad jei dėl netinkamų darbo drabužių darbuotojas patiria traumą ar susižalojimą, tai darbdaviui gresia civilinė atsakomybė, žalos atlyginimas, draudimo išmokų netekimas ir reputaciniai nuostoliai. Tokie atvejai dažnai įvertinami ne šimtais, o dešimtimis tūkstančių eurų.
Dažniausi pažeidimai Lietuvoje
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienais metais pateikia statistiką apie dažniausiai pasitaikančius pažeidimus. Kalbant apie darbo drabužius, dažniausiai nustatoma:
- darbuotojai aprūpinti ne visomis reikalingomis priemonėmis (pavyzdžiui, trūksta apsauginių akinių, pirštinių),
- darbo drabužiai seni, susidėvėję arba nebeatitinka standartų,
- nėra tinkamos apsaugos nuo cheminės, biologinės ar šiluminės rizikos,
- darbdavys permesta atsakomybę patiems darbuotojams nusipirkti drabužius.
Tokie atvejai fiksuojami tiek mažose įmonėse, tiek stambiuose statybos ar pramonės objektuose.
Investicija, kuri kainuoja mažiau nei baudos
Skaičiai kalba patys už save. Pavyzdžiui, kokybiškas darbo drabužių komplektas vienam darbuotojui per metus gali kainuoti apie 150–250 eurų, o specializuotuose sektoriuose – iki 400 eurų.
Palyginimui, vienkartinė bauda už nustatytą pažeidimą gali būti didesnė nei drabužių komplektas, o jei darbuotojas patiria nelaimę – išlaidos gali viršyti visų darbuotojų aprangos biudžetą keliems metams į priekį.
Darbdaviai, kurie investuoja į drabužius ir apsaugos priemones, pastebi ir papildomą naudą: mažėja darbuotojų kaita, didėja jų pasitenkinimas darbu, o darbe įvykstančių traumų skaičius ženkliai sumažėja.
Kodėl tai svarbu ne tik dėl baudų?
Darbo drabužiai nėra vien jų naudos įvertimas pinigais. Jie tiesiogiai susiję su darbuotojų sveikata ir gyvybe. Statybose šalmas gali apsaugoti nuo mirtinos traumos, chemijos pramonėje – specialus chalatas nuo nudegimų, o maisto gamyboje – švarūs chalatai ir kepurėlės nuo produktų užteršimo.
Taigi klausimas nėra tik „investuoti ar ne“, o „užtikrinti saugumą ar rizikuoti nelaime“.
Darbdaviai, kurie šiandien svarsto, ar verta investuoti į kokybiškus darbo drabužius, turėtų suprasti, kad iš tikrųjų renkasi tarp dviejų scenarijų: saugios darbo aplinkos, geresnės reputacijos ir motyvuotų darbuotojų, arba baudų, nelaimių bei finansinių nuostolių. Lietuvos teisės aktai šiuo klausimu nedviprasmiški. Tai darbdavio pareiga, o už jos nevykdymą gresia realios sankcijos.
Norintiems užtikrinti, kad įmonė atitiktų visus reikalavimus, o darbuotojai būtų aprūpinti tinkama apsauga, verta kreiptis į specialistus. Daugiau informacijos ir sprendimų rasite saugima.com.