Priklausomybės spąstai ir viltis kryžiuje
Evangelikų liuteronų bendruomenės vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad tarnystės metu dažnai tenka susidurti su priklausomais žmonėmis ir jų artimaisiais.
„Susidūręs su tokiu žmogumi visada pirmiausia užduodu klausimą, ar jis pripažįsta, kad jau kova pralaimėta?“ – patirtimi dalijasi dvasininkas ir pažymi, kad dažnai atėjusieji į bažnyčią vis dar viliasi savo jėgomis įveikti priklausomybę.
Pasak dvasininko, priklausomybių tema krikščionių bendruomenėse nėra naujiena, jam tenka susidurti su tikinčiaisiais, kurie kone kas pusmetį atkrenta. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai žmonės skaičiuoja blaivybės dešimtmečius, taip ir nepatyrę atkryčio.
„Svarbu tikėjimo nesusieti su savo jausmais“, – tęsia vyskupas, kviesdamas žvelgti į Kristaus kryžių. Juk būtent jis parodo, kad Viešpats ateina į žmogaus tamsą.
„Puikybė yra nuolatinis priklausomybės kamuojamo žmogaus palydovas. Atsiranda ne tik nenoras, tačiau jau ir negalėjimas melstis. Nepaisant priklausomybės rūšies, žmogus galiausiai lieka vienas su savo ego ir poreikių tenkinimu. Piktoji dvasia nuolat tyko žmogaus, siūlydama plačiausią malonumų paletę“, – teigia M. Sabutis.
Evangelikų liuteronų pagalba priklausomiems
Evangelikų liuteronų bažnyčia visais laikais stengėsi likti neabejinga kenčiantiems. Didžiausia Lietuvoje protestantų bendruomenė teikia pagalbą šeimoms, smurtą patyrusioms moterims, koordinuoja vaikų globos namų veiklą ir daug dėmesio skiria priklausomiems žmonėms. Dar 2008 metais prie reabilitacijos centro „Gabrielius“ ištakų stovėjęs evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. Sabutis sako, kad tokio reabilitacinės pagalbos centro labai reikėjo.
„Prieš penkiolika metų Klaipėdos krašte nebuvo nė vieno panašaus centro, kuris teiktų pagalbą priklausomiems žmonėms, – prisimena tinklalaidės svečias. – Tuo metu itin sunkios būklės pacientams geriausiu atveju būdavo išvalomas kraujas“.
Šiandien jau antrą veiklos dešimtmetį skaičiuojantis „Gabrielius“ dažniausiai teikia pagalbą nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims.
Puiki proga paliudyti tikėjimą darbais
Dvasininkas sako, kad priklausomybė yra universali tema, šio reiškinio pasekmes puikiai supranta tiek krikščionys, tiek ateistai.
„Pamenu, kai pradėjo veikti reabilitacijos centras „Gabrielius“, buvo manančių, kad šiems žmonėms jau niekas negali padėti. Tuomet klausdavau, ar atsisakytų jie ieškoti visų įmanomų pagalbos būdų, jei sūnus ar dukra būtų priklausomi“, – teigia M. Sabutis.
Pasak vyskupo, priklausomybės tema gali vesti į bažnyčios ir vietos bendruomenės dialogą.
„Taip krikščionys turi puikią progą paliudyti savo tikėjimą ne tik žodžiais, bet ir darbais. Rūpindamiesi reabilitacijos centrų išlikimu, juose sveikstančių žmonių gerove parodome, kad krikščionybė nėra tik knyginės teorijos“, – kalba pašnekovas.
Šiandien apie priklausomybes kalbama itin daug. Pagrindiniai žiniasklaidos kanalai nevengia parodyti priklausomybių parklupdytus žmones, gausiai dalijasi sėkmės istorijomis. Visgi į jas vyskupas žvelgia itin atsargiai.
„Labai svarbu, ką vadinamąja sėkmės istorija žmogus nori pasakyti. Reikia itin atidžiai klausyti, kad suprastum, ko tuo siekiama“, – pastebi M. Sabutis.
Rašyti atsakymą