Socialinio darbuotojo darbas – tai kur kas daugiau nei dokumentų tvarkymas ar konsultavimas. Tai kasdienis rūpestis žmogumi, gebėjimas išklausyti, parodyti empatiją ir padėti šeimoms bei vaikams, susiduriantiems su gyvenimo iššūkiais. Kartais pagalba prasideda nuo paprasto pokalbio, padrąsinančio žodžio ar nuoširdaus klausimo: „Kuo galiu padėti?“ Šis darbas apima ne tik tiesioginę pagalbą vaikui, bet ir darbą su šeima. Į socialinį darbuotoja žiūrima su nepasitikėjimu kaip į „priešą“. Reikia sunkaus darbo ir laiko, kad šis nepasitikėjimas būtų įveiktas. Šeimoms, išgyvenančioms sunkesnius gyvenimo etapus, dažnai prireikia palaikymo auginant vaikus. Siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką ir suteikti jam reikalingą pagalbą pagal jo amžių, gebėjimus bei individualius poreikius, bendradarbiaujama su mokyklomis, gydytojais, psichologais ir kitais specialistais. Vaikai neretai susiduria su įvairiais iššūkiais – emociniais sunkumais, socialine atskirtimi, nesaugumo jausmu ar sudėtingomis situacijomis šeimoje. Tokiais atvejais socialinis darbuotojas padeda ne tik spręsti kasdienes problemas, bet ir stiprina vaiko pasitikėjimą savimi, skatina saviraišką, ugdo socialinius įgūdžius, moko konstruktyviai spręsti konfliktus bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Padėti augti – esminis socialinio darbuotojo vaidmuo vaiko gyvenime. Vaikai skatinami įsitraukti į įvairias veiklas, dalyvauti neformaliajame ugdyme, aktyviau įsilieti į mokyklos bendruomenę. Per kasdienes situacijas jie mokosi atpažinti savo elgesio pasekmes, priimti sprendimus, kurti pozityvius santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia aplinka, kurioje formuojasi vaiko asmenybė. Šeima išlieka pagrindinė vertybių perdavimo vieta, nes šeimoje pateikiamos, puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Joje gimsta elgesio normos, santykis su savimi ir kitais. Pirmosios gyvenimo pamokos, kurias vaikas gauna šeimoje, dažnai tampa pamatu jo ateities pasirinkimams. Ne visoms šeimoms lengva sukurti vaikams emociškai saugią aplinką. Kai trūksta bendravimo, šilumos ar dėmesio vaikų poreikiams, jie gali jaustis vieniši ir nesuprasti. Vis dėlto savalaikė pagalba, palaikymas ir pozityvūs žmonės vaikų aplinkoje gali padėti jiems sustiprinti savivertę, atrasti pasitikėjimą savimi ir augti saugesniam bei laimingesniam.
Socialinio darbuotojo darbe didžiausios pergalės dažnai būna mažos, bet labai reikšmingos: vaiko šypsena, pirmasis šeimos žingsnis savarankiškumo link, sugrįžęs tikėjimas savimi. Padėti ne visada reiškia išspręsti visas problemas. Kartais užtenka tiesiog būti šalia. Ši profesija reikalauja ne tik žinių, bet ir didelės vidinės stiprybės bei jautrumo. Reikia mokėti išlikti tvirtam matant kitų skausmą, neprarasti empatijos ir džiaugtis net mažiausiais pokyčiais. Nors socialinio darbuotojo darbas dažnai lieka nepastebėtas, kasdien žmonėms dovanojama tai, ko šiandien pasaulyje itin trūksta – žmogiškumo.
Tarptautinė šeimos diena, minima gegužės 15-ąją, primena mums, kad šeima yra visuomenės stiprybės pamatas. Rūpestis, tarpusavio palaikymas ir bendrystė kuria saugesnę, šiltesnę ir viltingesnę ateitį kiekvienam. Ši diena kviečia sustoti kasdienio skubėjimo sūkuryje, nusišypsoti, skirti laiko artimiesiems, pasikalbėti, išgirsti ir būti kartu. Juk būtent laikas, praleistas su šeima, kuria prisiminimus, kurie išlieka visam gyvenimui. O kartais vienas nuoširdus pokalbis ar paprastas buvimas šalia gali tapti svarbiausia dovana.
Nijolė Stirbienė, Giedra Starkutienė, Šilutės socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis