Į košmarą Minske patekęs Šilutės gydytojas: „Aiškiai pajutome, kad esame arti mirties…“

„Tokiais momentais iš naujo įvertini laisvės sąvoką ir suvoki kokia trapi yra gyvybė“, - sako Šilutės ligoninės gydytojas anesteziologas Gintaras Mikalauskas, kompanijos „Ryanair“ keleiviniu lėktuvu sekmadienį kartu su žmona skridęs į Vilnių.
Tikrą košmarą kelionėje patyręs Šilutės gydytojas G. Mikalauskas sako, jog buvo tikrai nejauku, matant Minsko oro uoste vaikštančius kariškius su šunimis.

Tos dienos įvykiai sukrėtė visą Lietuvą – lėktuvą užgrobė Baltarusijos režimas, o medikas sako jau manęs, kad jie tapo svetimos valstybės įkaitais. Kelionės patirtį jis vadina tikru košmaru.

Klaipėdoje gyvenantys sutuoktiniai namus pasiekė daug vėliau nei planavo.

Lėktuvas padarė staigų viražą

Gydytojas G. Mikalauskas pasakoja, jog tai turėjo būti įprasta kelionė namo lėktuvu, kuri lyg ir nieko blogo nežadėjo. Iš Atėnų skridusio lėktuvo pilotai jau buvo paraginę keleivius ruoštis nusileidimui, netrukus lėktuvas turėjo leistis Vilniuje.

Staiga lėktuvas padarė greitą 180 laipsnių viražą ir nuskambėjo pranešimas, jog jie leisis Minske.
Tas nerimas tik išaugo, kuomet per langus lėktuvo keleiviai pamatė oro uoste daugybę ugniagesių cisternų ir Greitosios medicinos pagalbos automobilių. „Tada tikrai galvojau, kad lėktuvas sugedo“, – sako pašnekovas.

„Tuo metu vieni keleiviai svarstė, kad tai dėl blogo oro Vilniuje, aš pats pagalvojau, kad tai dėl kokio nors variklių gedimo. Tik vėliau, jau išlipant lėktuvo palydovai pasakė, jog lakūnams buvo pranešta apie lėktuve esančią bombą. Manau, gerai, kad jie to nepasakė keleiviams, nes nerimo ir spėlionių ir taip buvo visokių“, – prisimena G. Mikalauskas.

Paskutiniai iš lėktuvo išlipo ekipažo nariai.

Visaip bandė nuginti baimę

Iš lėktuvo keleiviams liepta lipti po 5, visus sodino į policijos automobilius ir nuvežė į kažkokią aikštelę, kurią tuoj pat apsupo kariai ir policija. Liepė padėti bagažą, kurį čia pat pradėjo tikrinti pasieniečiai su šunimis. Kažkieno daiktai buvo išberti ant žemės, gydytojas mano, kad tai galbūt buvo sulaikytojo Romano Protasevičiaus bagažas.

Vėliau visi keleiviai buvo nuvežti į patalpą be langų, kurią taip pat saugojo kariai. Čia žmonės buvo tikrinami ir metalo detektoriumi, tikrinami jų dokumentai, visus juos filmavo. Tikrintojai net rankomis apčiupinėjo kiekvieną nuo galvos iki kojų, privertė nusimauti net kojines…

„Tris valandas toje patalpoje išbuvome be vandens ir tualetų, net prisėsti nebuvo kur“, – prisimena G. Mikalauskas. Nors žmonės ir klausė, kas jų laukia toliau, jokios informacijos jiems niekas neteikė. O žmonės tarpusavyje šnabždėjosi, jog galbūt jiems lemta tapti įkaitais dviejų valstybių derybose…
„Kiekvienas savaip tuo metu bandė nuginti baimę ir sunkias mintis: kas gėrė alų, kas laidė juokelius ar dar kitaip save drąsino“, – prisimena medikas.

Iki sienos lydėjo naikintuvas

Vėliau pasirodė Rumunijos ir Austrijos diplomatai, jie klausė ar keleiviai turi kokių skundų. Tačiau skųstis, pasak G. Mikalausko, keleiviai bijojo, juk aplink vaikščiojo svetimos valstybės kariškiai su eilėmis medalių ant krūtinių…

Keleivių baimės kiek aprimo tik tuomet, kai jie buvo susodinti į lėktuvą, kai perskaitė pirmuosius pranešimus apie įvykį, kurie jau buvo pasirodę masinės informacijos priemonėse. Visi suprato, kad šį precedento neturintį valstybinį terorizmo aktą jau seka visas pasaulis.

Tačiau net pakilus į orą stresas niekur nedingo, nes Baltarusijos režimo naikintuvas lėktuvą su išskrendančiais keleiviais lydėjo iki pat Lietuvos valstybės sienos.

Lyg grįžimas į sovietinius laikus

Gydytojas G. Mikalauskas sako niekuomet anksčiau nepagalvojęs, jog 21-ajame amžiuje gali vykti panašūs dalykai: kažkas gali tiesiog užgrobti lėktuvą ir „pasiimti“ jo keleivius. Tai buvo kažkas negirdėto ir šiandien sunkiai įsivaizduojamo. Tos nežinios valandos svetimoje žemėje buvo lyg grįžimas laiko mašina atgal – į sovietinius laikus.

„Tikrai buvo baisu. Tomis valandomis aiškiai pajutome, kaip arti mirties esame ir kokia trapi apskritai yra žmogaus gyvybė. Supratome, kad užsisukę kasdienėje rutinoje mes dažnai neįvertiname ir nesuvokiame kiek daug turime, neįvertiname laisvės“, – mano tikrą košmarą patyręs medikas.