Klimato pokyčiai keičia ir mus
E. Grišino teigimu, žmogaus organizmas pritaikytas reaguoti į klimato kaitą. Pokyčiai verčia mus keisti įpročius, organų sistemas priprasti prie intensyvesnės arba pasyvesnės veiklos. „Krintant oro temperatūrai žmogaus organizmo šilumos gamybos procesai ir fermentų veikla intensyvėja, todėl reikalaujame daugiau maisto medžiagų ir šilumai generuoti, ir medžiagų apykaitos procesams suaktyvinti, ir susidarantiems laisviesiems radikalams neutralizuoti.“
Kodėl šaltuoju sezonu peršalimo ligomis sergame dažniau? Dietologas įvardija kelis veiksnius: kartu su temperatūros pokyčiais kinta mūsų gyvenimo sąlygos ir elgsena, mikroelementų ir vitaminų kiekis, iš organizmo sunkiau pasišalina virusai. Virusai išgyvena ilgiau esant šaltai temperatūrai – 5 laipsniais nosyje nukritusi temperatūra gali iki 50 proc. sumažinti apsauginių mechanizmų efektyvumą kvėpavimo takuose, kurie yra pirmasis organizmo barjeras.
Šaltuoju sezonu daugiau laiko praleidžiame uždarose, drėgmės stokojančiose, mažai vėdinamose patalpose, o tai – puikios sąlygos plisti virusinėms infekcijoms. Greta to atsiranda dar ir užkandžiavimas.
Svarbu ką valgome
E. Grišinas pastebi, kad fizinis neaktyvumas ir nesąmoningas užkandžiavimas – įpročiai, galintys tapti ligos priežastimi: „Nereikalingi kilogramai turi įtakos ne tik tam, kaip žmogus jaučiasi, bet ir jo imuninės sistemos veiklai. Nutukimą lydi ląsteles žeidžiantis, uždegiminis procesas, sutrikusi virškinimo veikla (virškinamajame trakte yra daugiau nei 70 proc. imuninės sistemos ląstelių). Šiems procesams suvaldyti organizmas reikalauja dar daugiau apsauginėmis savybėmis pasižyminčių maisto medžiagų.“
Dažnam atrodo, kad daržovės šaltuoju sezonu yra praradusios savo skonį, todėl jų žiemą suvartojama mažiau. Tyrimai rodo, kad būtent ruošdamiesi žiemos sezonui ir per jį privalome atkreipti dar didesnį dėmesį į tai, ką ir kiek valgome. Svarbu gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų. Ypač svarbūs vitaminai C, D, cinkas, polifenoliai ir antioksidantai – selenas, vitaminas E. Taip pat aminorūgščių (leucino, arginino) turintys baltymų produktai, tirpiosios ir netirpiosios maistinės skaidulos.
Alternatyva – rauginti produktai
Sveikai maitintis šaltuoju sezonu daugeliui iššūkis. Nors šviežių daržovių gausa žiemą pasigirti negalime, šakninės daržovės ir lietuvių pasididžiavimas – rauginta produkcija – puiki alternatyva. Valgydami moliūgus, burokėlius, morkas, ankštines daržoves ir raugintus produktus gausime polifenolių ir antioksidantų, tirpiųjų skaidulų, kurios bus naudojamos mūsų virškinamajame trakte apsauginei mikrofloros funkcijai užtikrinti. Prie to prisidės ir raugintos daržovės – gerųjų bakterijų šaltinis.
„Ne visi galime pasigirti gebėjimu valgyti raugintą produkciją ar šaknines daržoves nerizikuodami virškinamojo trakto sutrikimais, – kalba dietologas. – Tada galime mitybą papildyti daug polifenolinių medžiagų turinčiais ekstraktais arba augalinės kilmės alternatyvomis – mikrodumbliais. Fermentuoti ir džiovinti chlorelių dumbliai Golden Chlorella gali organizmui suteikti imunitetą stiprinančių medžiagų, tokių kaip vitaminai C ir E, aminorūgštys argininas bei leucinas.“
Žiemą neprivalome valgyti dar daugiau mėsos ar žuvies, pakanka nepamiršti, kad augalinės kilmės produktai irgi mažina baltymų spragą – kruopos, ankštinės daržovės arba nors keli šaukštai fermentuotų dumblių į pietų troškinį turės teigiamą efektą.
Požymiai panašūs į nuovargį
Kaip pirmuosius silpstančio imuniteto požymius E. Grišinas išskiria padidėjusį mieguistumą, kuris painiojamas su nuovargiu, šalčio pojūtį, sutrikusią virškinamojo trakto veiklą, pakitusią nagų bei plaukų būklę.
Dažnas, pajutęs šiuos simptomus, griebiasi maisto papildų, bet pirmiausia privalu išanalizuoti sveikatos būklę ir pagalvoti, gal galime sau padėti koreguodami elgseną. Svarbūs veiksniai, kurie gali padėti organizmui adaptuotis prie šalčio sezono: bent 6 val. gilus miegas, tinkama mityba ir aktyvumas, patalpų vėdinimas ir dažnesnis buvimas atvirose erdvėse, rytinė mankšta ar tiesiog pokalbis su šviesia asmenybe.
Gilus kvėpavimas gryname ore stimuliuoja žmogaus pirminių apsauginių barjerų atsparumą baterijoms ir virusams. O pasivaikščiojus galima užsukti puodelio kavos, kartu pasimėgauti ir pasitenkinimo hormoną dopaminą išskiriančiu skanėstu, kad pakaktų motyvacijos keisti kai kuriuos netinkamus įpročius.
Nors sustiprinti imuniteto tik savo jėgomis gali nepavykti, maži sveikatingumo intarpai į pilkas žiemos dienas pagerins savijautą.
Pagal BNS inf.