Iš bajorų gėdos padarė pramogą – štai kodėl pajūrio restorane lankytojus slepia po marška

Tikriausiai nustebtumėte, jei, atėjus į restoraną, jums įduotų maršką, po kuria pasislėptumėte, ir tik tada gautumėte skanauti patiekalą. Tačiau tokią pramogą siūlo restoranas Rusnėje „Rusne Villa“, vieną po kito traukiantis lankytojus, siūlydamas jiems po skara rankomis suvalgyti putpelę. Tokio užsiėmimo idėja restorano savininkei kilo bevartant Radvilų archyvus.

Putpelės valgymas rankomis apsigaubus marška – gilias šaknis turinti etiketo ypatybė: mat senais laikais aukštuomenei tekdavo slėptis po marška, nes negalėdavo viešai rodyti, kad valgo rankomis, o ne su įrankiais. Vis dėlto be išankstinio įspėjimo atvykę į restoraną šios bajoriškos tradicijos meniu nerasite – tam yra svarbi priežastis.

„Pasiruošimas pramogai pakankamai ilgas, – aiškino restorano šeimininkė Daiva Stanislovaitienė. – Edukaciją vedu pati, nes kol kas neturime žmogaus, kuris papasakotų patiekalų atsiradimo istoriją. Ši tradicija įeina į ekskursiją, kurioje dar pateikiamos midijos arba sraigės, „Angelų košė“, žuvies pyragas ir gėrimai: trauktinė bei medaus su žolelėmis likeris“.

Anot šeimininkės, šį gėrimą sukūrė Bernardinų vienuoliai, kuriuos Radvila buvo atsivežęs į savo pilį. D.Stanislovaitienė šmaikštavo, kad likeris garsus tuo, kad nuo jo greitai praeina sloga. Beje, prie šio gėrimo siūlo neįprastą užkandį – juodu šokoladu aplietus lašinius. Moteris prasitarė, kad pernai dėl šios 40 eurų linksmybės – edukacijos su putpelės valgymu po marška – daug žmonių atvyko iš už 20 km esančios Nidos.

Tačiau ne tik putpelės valgymas rankomis – senovės akcentas. Ponia Daiva tikino, kad ir visi patiekalų receptai – iš Radvilų archyvų. Vis dėlto šeimininkė skundėsi, kad ne visus valgius lengva atkurti, nes anksčiau nebuvo parašyta gaminimo temperatūra ir tikslus produktų kiekis. Trejus metus „Rusne Villa“ dirbanti padavėja Deimantė pasakojo, kad darbo dienomis būna mažai žmonių, o savaitgaliais čia sausakimša, todėl prireikia keturių padavėjų pagalbos.

„Mūsų virtuvė nėra didelė, todėl iš anksto pranešame, kad maisto reiks palaukti ilgiau. Buvo keli atvejai, kai dėl to aprėkė padavėjus“, – prisiminė Deimantė.

Vis dėlto darbo dienomis pavalgyti užsuka nebent vietiniai Rusnės gyventojai.

Patiko žolė

D.Stanislovaitienės verslas – ne tik dvejus metus veikiantis restoranas, bet ir sodyba, priimanti svečius nakvynei. Beje, ši vieta – taip pat su istorija: anot verslininkės, sodyboje gyveno dar jos proseneliai. O dabar į ją atvyksta ir užsieniečiai. Būtent jie iki karantino buvo pagrindiniai lankytojai. „Kai kurie svečiai – labai įdomūs žmonės. Sykį pas mus atvyko tamsiaodžiai, kurie pradėjo voliotis po žolę ir ją fotografuoti. Pirma buvo labai keista, tačiau vėliau supratau, kad greičiausiai ją jie labai retai mato.

Kitą sykį močiutė pakomentavo, kad esu netvarkinga šeimininkė, nes darželyje turiu balandų“, – nutikimais pasidalijo restorano savininkė.

Ne kiekvienai piniginei

Atvykę į restoraną pavalgyti lankytojai išleidžia nuo 20 iki 50 eurų. Brangiausias patiekalas – midijos už 16 eurų, o pigiausias – šaltibarščiai už 3,5 euro. Desertų kainos svyruoja nuo 3,8 iki 4,2 euro.

Sodyboje – 20 nakvynei skirtų kambarių, kurių kainos svyruoja nuo 59 iki 69 eurų. Lietuviai atvyksta dažniausiai pailsėti savaitgaliais arba per šventes, todėl dabar viešbutis kenčia nuo užsieniečių trūkumo.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.