„Juodasis ledas – labai plonas ledo sluoksnis, todėl jis dažnai supainiojamas su šlapia kelio danga. Jei anksčiau tai buvo laikoma labiau sezonine problema – vėlyvą rudenį ar žiemos pabaigoje, kai temperatūra svyruoja apie nulį, pastarosios žiemos parodė, kad tokios situacijos tapo beveik nuolatinės. Nulinė temperatūra gali laikytis ir visą žiemą, todėl rizika susidurti su juoduoju ledu išlieka visą šaltąjį sezoną“, – sako BTA atstovas A. Gasparavičius.
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokymų vadovas Dalius Bajorūnas atkreipia dėmesį, kad juodąjį ledą dažniausiai išduoda subtilūs, bet svarbūs ženklai. Plonas skaidrus ledo sluoksnis susidaro esant šlapdribai ar lietui, kai temperatūra žemesnė nei 0, todėl kelias gali blizgėti ar atspindėti šviesą taip, lyg būtų tiesiog šlapias. Kartais vairuotojai pirmuosius požymius pajunta tik pasukę vairą, kai jis netikėtai tampa „lengvesnis“. Vairuotojai turėtų būti akylesni ant tiltų, viadukų ar kelio iškilimų. Šiose atkarpose kelio danga atšąla greičiau ir taip sukuriamos palankios sąlygos juodojo ledo susidarymui. Dažniausiai juodasis ledas susidaro naktį arba ankstyvą rytą.
Kilus net menkiausiam įtarimui, kad kelias gali būti padengtas juoduoju ledu, svarbiausia vengti staigių veiksmų, staigiai nekeisti važiavimo greičio ir krypties, nesukti vairo staiga. Automobilio valdymą reikėtų atlikti iš lėto, mažinant greitį varikliu, nukeliant koją nuo akceleratoriaus, o vairą laikyti išlaikant važiavimo trajektoriją. Itin svarbu, kad automobilis būtų su žieminėmis padangomis. Reikėtų laikytis saugaus atstumo nuo priekyje esančių automobilių.
Vairavimo patirtis dažnai gali tapti spąstais – vairuotojai pervertina savo galimybes ir per daug pasikliauja automobilio aktyviomis saugumo sistemomis, pavyzdžiui ABS, ESP ar traukos kontrole. Prie vairo visada būtina išlikti atidiems, tai dažniausiai leidžia išvengti situacijų, kuriose juodasis ledas tampa nematomu, bet itin brangiai kainuojančiu priešu.
BNS inf.