Ką draudžia lietuviai? Nuo kruopų atsargų iki prabangių jachtų

Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių ar meno kūrinių iki vandens autobusų ir istorinės tekstilės. Tarp apdraudžiamų objektų vis dažniau atsiranda ir specifinė veikla ar turtas, reikalaujantis nestandartinio požiūrio į rizikos valdymą.

Asociatyvi nuotr.

„Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų draustumas Lietuvoje vis dar nėra aukštas – žmonės dažnai nesvarsto apie rizikas, o kartu ir apie tai, ką verta apdrausti. Dėl šios priežasties kai kurie egzotiškesni atvejai iš tikrųjų išsiskiria bendrame fone“, – sako bendrovės BTA atstovė Ana Variakojienė.

Tarp įdomiausių draudžiamų įmonių turto objektų – oro sąlygų stebėjimo įranga, greičio matuokliai, net didelės atsargų partijos – nuo kruopų ir įvairių skysčių iki transporto priemonių dalių. Tuo tarpu verslai linkę drausti net povandeninius akmenų šalinimo darbus, šlaitų tvirtinimus ar reikšmingų objektų griovimus.

Krovinių draudimo srityje išskirtiniai atvejai – meno kūrinių, brangakmenių, istorinių kostiumų ar net lėktuvų variklių pervežimas. Tai labai vertingi kroviniai, reikalaujantys specifinio draudimo, bet ir keliantys didelę riziką.

Vis daugiau lietuvių atranda motorines vandens transporto priemones – laivus, vandens motociklus ar net keltus. Visgi dauguma jų dar neįvertina rizikų ir draudimo teikiamos naudos. Ne visada įsivertinami savo paties laivo valdymo įgūdžiai, užplaukiama ant pašalinių daiktų, kurių nesimato po vandeniu, atsitrenkiama į prieplaukas ir lieptus. Dar blogiau – jeigu sužalojami besimaudantys žmonės.

Tarp apdraustų objektų yra ir nedažnai gyventojų sutinkami vandens autobusai.

Fiziniai asmenys rečiau draudžia išskirtinius objektus, tačiau tendencijos keičiasi. Vis labiau populiarėja meno kūrinių draudimas, taip pat – unikalių statinių ar istorinių automobilių apsauga. „Tai rodo augantį žmonių sąmoningumą – kai investuoji į vertingą daiktą, supranti, kad verta investuoti ir į jo apsaugą“, – sako A. Variakojienė.

BNS inf.