Ypač aktualu vyresniems
Įtarti polifarmaciją galima tada, kai skirtingi preparatai dubliuojasi, atsiranda nauji simptomai – galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai. Kitas požymis – kai tenka vartoti papildomus vaistus tam, kad būtų sušvelnintas kitų preparatų šalutinis poveikis, o bendras sąrašas ilgėja be aiškios priežasties.
Rizika padidėja ir tuomet, kai skirtingi gydytojai skiria vaistus, neaptarę gydymo plano tarpusavyje, o pacientas nesidomi viso savo gydymo paveikslu.
Vyresni pacientai dažniausiai serga keliomis ligomis, lankosi pas skirtingus specialistus, vartoja daugiau vaistų. Senstant vaistai iš organizmo šalinami lėčiau, didėja jautrumas jų šalutiniam poveikiui. Be to, pasitaiko atminties sutrikimų – žmogus gali netyčia perdozuoti ar vartoti vaistus ne tuo metu. Vaistinėse dalis žmonių teiraujasi dėl galimo preparatų nesuderinamumo, tačiau dažnai vaistininkui tenka pirmam pastebėti dubliavimą ar pavojingą derinį.
Kuo pavojingi nesuderinti vaistai?
Vartojant kelis vaistus vienu metu, didėja nepageidaujamų reakcijų, sąveikų ir perdozavimo rizika. Kai kurie preparatai gali sustiprinti vienas kito slopinantį, raminantį ar kraujospūdį mažinantį poveikį. Dažniausiai pasitaiko deriniai, stipriai veikiantys centrinę nervų sistemą – migdomieji, raminamieji ar stipresni analgetikai kartu su kraujospūdį mažinančiais preparatais. Taip pat dažni keli tos pačios grupės vaistai, tokie kaip vaistai nuo skausmo, rūgštingumą mažinantys ar nemigai skirti preparatai.
Pavojų kelia ir vaistai, keičiantys vienas kito koncentraciją kraujyje – pvz., antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai, veikiantys kepenų fermentus, riziką kelia širdies ritmą galintys paveikti vaistai.
Kad vaistai gali būti nesuderinti, išduoda galvos svaigimas, mieguistumas, bendras silpnumas, sutrikusi koordinacija. Per stiprus kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis gali sukelti staigų jo kritimą, pasireikšti širdies ritmo pokyčiai. Vartojant kelis vaistus nuo skausmo, gali atsirasti skrandžio skausmai ar net virškinamojo trakto kraujavimas, galimos ir alerginės reakcijos.
Jeigu pradėjus vartoti naują vaistą savijauta blogėja, tai yra ženklas, kad reikia nedelsti ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
Riziką kelia ir nereceptiniai
Rizika dėl nesuderintų vaistų kyla ne tik vartojant daug receptinių preparatų. Dažnai žmonės savarankiškai renkasi maisto papildus, vaistažoles ar ilgai vartoja nereceptinius vaistus, manydami, kad jie nepavojingi. Net ir „nekalti“ preparatai, vartojami be specialisto priežiūros, gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.
„Dažnai ilgai vartojami vaistai nuo skausmo – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas – gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti kraujavimo ar net inkstų pažeidimo riziką, o rūgštingumą mažinantys vaistai (omeprazolis) ilgai vartojant gali sukelti magnio trūkumą ar kitus nepageidaujamus poveikius. Jonažolės papildai gali sąveikauti su receptiniais vaistais, keisdami jų veikimą“, – perspėja vaistininkė.
Norint sumažinti rizikas, svarbu susidaryti visų vartojamų preparatų sąrašą. Į jį turėtų patekti ir maisto papildai, vaistažolės, kitos priemonės. Šį sąrašą būtina aptarti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat svarbu įvertinti, ar kai kurie vaistai nebuvo skirti tik kitų preparatų sukeltam šalutiniam poveikiui mažinti.
Preparatus reikia laikyti vienoje vietoje, reguliariai tikrinti jų galiojimo laiką, pasibaigusio galiojimo vaistus atnešti į vaistinę utilizavimui. Keičiant gydymą – svarbu iš karto atsisakyti senų preparatų, kad būtų išvengta atsitiktinio jų vartojimo. Bent kartą per metus patariama atlikti visų vaistų peržiūrą.
Labai naudinga lankytis toje pačioje vaistinėje – tai leidžia vaistininkui matyti visą ilgalaikį paciento gydymo kontekstą ir padeda išvengti pavojingų klaidų.
BNS inf.