Kandidatai į Seimą Šilutėje sukryžiavo špagas ir svaidėsi kaltinimais

Privaloma karinė tarnyba, vienos lyties asmenų partnerystė, išmokos pensininkams ir bedarbiams, Vyriausybės pinigų švaistymas ir paskolos, valstybę išdavusių žmonių paminklų nukeldinimas – tai temos, kuriomis diskutavo kandidatai į LR Seimo narius. Kai kurie kandidatai nevengė svaidytis kaltinimais kolegoms, primindami jų veiklą praeityje.
Į debatus atvyko visi 8 kandidatai į Seimą vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje.

Likus tik savaitei iki rinkimų, šeštadienį, Šilutės vienmandatėje rinkimų ir daugiamandatėje apygardoje surengti kandidatų debatai. Šilutės vienmandatininkai į debatus susirinko visi – aštuoni.

Debatai vyko Šilutės meno mokyklos salėje, kuri prasidėjus renginiui buvo pustuštė. Klausytojų gal koks šimtas ir susirinko, tačiau kone visi jie arba pretendentai į LR Seimą partijų sąrašuose, arba aktyvūs partijų nariai, ar kandidatų draugai. Nepriklausomų klausytojų, kuriems buvo įdomu, kokias problemas žada spręsti į aukščiausią šalies valdymo postą pretenduojantys šilutiškiai, buvo gal tik pora dešimčių.

Gal galėtų valdyti visi?

Į debatus atėjo kandidatai: Rimantas Jaruškevičius (Lietuvos liaudies partija), Zigmas Medingis (Krikščionių sąjunga), Tomas Budrikis (Lietuvos socialdemokratų partija), Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Zigmantas Balčytis (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Vaidas Pavilonis (Darbo partija) ir Audrius Endzinas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).

Debatų moderatorius politikus įspėjo į klausimus atsakinėti ne ilgiau kaip po minutę, į priekaištus tik pusę minutės. Klausytojų buvo paprašyti neploti, palaikant savo kandidatų atsakymus.

Pirmiausia visų kandidatų paprašyta prisistatyti ir pasisakyti, ko jie siektų, jei būtų išrinkti į Seimą. Tada prasidėjo esminių darbų vardijimas: atstatyti teisingumą valstybėje ir sustabdyti skolų augimą, nes skolos priartėjimas prie 60 proc. nacionalinių pajamų dydžio, o tai verčia mąstyti apie valstybės išlaidų mažinimą; saugoti tėvynę ir jos gamtą; skirti dėmesį jaunoms šeimoms, kad jos norėtų sugrįžti iš užsienio ir čia kurti savo gyvenimą; užbaigti pradėtus darbus ir sutvarkyti žemupį, kas nebuvo daroma 30 metų; siekti teisingumo ir klestinčios, be korupcijos Lietuvos; savivaldybėms neskirstyti skolintų pinigų ir t.t.

Kai kurie kandidatai dar kartą tiesiog priminė kasdien per TV skanduojamus savo parijų lozungus apie „laisvą Lietuvą, laisvus jos žmones ir gerovės valstybę“.

Taigi visus šiuos pagrindinius šūkius ir įsipareigojimus sudėjus į vieną programą, ši būtų tikrai patraukli…

Į klausimus atsakinėti teko trumpai

Visi kandidatai vieningai sutiko, jog Lietuvoje už korupciją reikėtų didinti bausmes. O štai atsakymai į klausimą dėl Lietuvos valstybę išdavusių ir koloboravusių žmonių paminklų nukeldinimo, jau išsiskyrė. T. Budrikis norėtų, kad prie tokių paminklų būtų prikabintos lentelės su demaskuojančiais užrašais, tuo tarpu V. Pavilonis siūlė, kad nevertėtų perrašyti istorijos, nes po 70 metų nuomonė gali dar pasikeisti. S. Tamašauskienė ir Z. Balčytis pasisakė už tokių paminklų nukeldinimą, o jeigu kam yra poreikis, pasak jų, tie paminklai galėtų stovėti gėdos parke – Grūto parke.

Nuomonės apie privalomąją karinę tarnybą irgi išsiskyrė. A. Endzinas mano, kad privaloma visuotinė tarnyba turi būti tik tuomet, kai valstybė galės šaukiamuosius ir išlaikyti, ir suteikti visas sąlygas karinei jų parengčiai. R. Jaruškevičius pasisakė prieš privalomą karinę tarnybą. Jo nuomone, reikia padaryti, kad visi būtų turtingi ir tuomet jie patys eis saugoti savo valstybę. Diskusiją pabaigė A. S. Nausėda, taręs, kad sveikiems vaikinams į kariuomenę reikia eiti visiems, o merginoms tik savanorėms.

Už vienos lyties žmonių partnerystę pasisakė bemaž visi kandidatai, prieš ją nusiteikęs tik R. Jaruškevičius. Jis sakė, kad įstatymas dėl tokių žmonių partnerystė yra slidus dalykas, ir jis tikrai nesutiktų, kad tos pačios lyties žmonės tuoktųsi. Kai kurie politikai sutiktų dėl partnerystės, bet nesutinka, kad tokioms poroms būtų leista įsivaikinti vaikus.

Tarp norinčiųjų išgirsti kandidatų į Seimą nuostatas beveik išimtinai buvo tik jų
bendrapartiečiai arba pretendentai į Seimą partijų sąrašuose.

Kai kurių špagos susikryžiavo

Kai buvo pradėta diskutuoti apie dabartinio Seimo ir Vyriausybės išmokas pensininkams ir bedarbiams, atsirado ir asmeniškų priekaištų. R. Jaruškevičius papriekaištavo A. Endzinui, kad jis prieš daug metų būdamas Savivaldybės, anot jo, Biudžeto komiteto pirmininku, paskyrė pinigų privačiai įmonei. A. Endzinas priminė, kad Savivaldybės taryboje „Biudžeto“ komiteto nėra ir niekada nebuvo. Jis sakė, kad prieš 15 metų jis yra buvęs Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininku, bet Savivaldybėje sprendimus priima Taryba.

R. Jaruškevičius priminė, kad A. Endzinas Seime balsavo už dabar sužlugusio LEO LT steigimą, nors už šį įstatymą nebalsavo jo frakcija. A. Endzinas patvirtino, kad jis tuomet ir dabar yra įsitikinęs, jog Lietuvai buvo naudingas sumanymas statyti atominę elektrinę, todėl jis nemano, kad tuomet pasielgė neteisingai.

Sukryžiavo špagas ir S. Tamašauskienė su Z. Balčyčiu, kadaise ėjusiu dviejų ministerijų – Susisiekimo ir Finansų ministrų pareigas. S. Tamašauskienė priminė, kad konservatorių valdoma vyriausybė privalėjo imti paskolas, kad ruošiantis stoti į Europos Sąjungą laiku išmokėtų pensijas ir socialines išmokas. Ji priekaištavo, kad vėliau atėjusi vyriausybė, kurioje buvo ir Z. Balčytis, švaistė pinigus.

Z. Balčytis priminė, kad jam ir kitiems valstybės politikams kyla daug abejonių apie konservatorių valdžios paskolas. Pasak jo, finansiškai silpnesnė Latvijos valstybė tuomet sugebėjo pasiskolinti 1,5 milijardo eurų iš Tarptautinio valiutos fondo, su 1,5 proc. metinių palūkanų. O tuometinė konservatorių valdžia savanoriškai atsisakė tokio kreditoriaus ir milijardines sumas skolinosi iš privačių kreditorių su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Z. Balčyčio nuomone, kalbant apie lėšų švaistymą konservatoriams reiktų patylėti.

Debatai truko apie dvi valandas, visi klausiusieji paplojo kandidatams. Dabar nekantriausieji, ar tiesiog tie, kurie nori balsuoti saugiau, tai jau gali daryti išankstinio balsavimo vietoje, keturias dienas nuo pirmadienio, Savivaldybės pastate, Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutėje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.
Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas