Kapinių šventėje giedojusiems žmonėms žoliapjove „pagrojo“ vietos ūkininkė…

Žmonės su kunigu kapinėse giedojo giesmes ir meldėsi, o ūkininkė jiems pritarė, burzgiančia žoliapjove šienaudama žolę kapinių prieigose... Taip tragikomiškai savaitgalį vyko Kapinių šventė Laučių pirmosiose evangelikų liuteronų kapinaitėse. Į kapines atvažiavę žmonės, kurių dauguma senjorai, buvo pasveikinti keiksmais, o kelių šimtų metrų atstumą iki kapinaičių turėjo eiti pėsčiomis, automobilius pastatę prie ženklo „privati valda“.
Gedulo ir vilties dieną į Kapinių šventę atvažiavę žmonės automobilius pasistatė prie ženklo „Privati valda“ ir likusį atstumą ėjo pėsčiomis. Vėliau, jau jiems meldžiantis kapinėse, žoliapjove pradėjo „groti“ netoliese gyvenanti moteris.

Taip yra todėl, kad senos kapinaitės kažkada per klaidą pateko į privačios žemės valdas, kelias vedantis iki jų privatus, o buvęs servitutinis – panaikintas. Jau trejus metus tęsiasi konfliktas tarp žemės savininkų ir žmonių, kurie nori lankyti kapus. Apmaudu, tačiau atsakingos institucijos iki šiol neranda sprendimo.

„Svetingu“ sutikimu stebėjosi ir kunigas

Apie šią išskirtinai makabrišką situaciją „Šilutės naujienose“ rašėme gegužės 8 dieną, straipsnyje „Makabriška situacija Laučiuose: draudžiama lankyti mirusiųjų kapus“.

Evangelikai liuteronai turi tradiciją rengti kapinių šventes. Dažniausiai vasarą parapijiečiai susirenka kapinėse, ten meldžiasi, gieda, tokiu būdu pagerbia išėjusius artimuosius. Kapinių šventės jau įvyko ar vyksta daugelyje Šilutės rajono kapinaičių.

Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis savo feisbuke rašė, kad praėjusiais metais planuotą kapinių šventę Laučių pirmosiose kapinėse atšaukė, kad be reikalo neerzintų žemės savininkų, kol sprendžiamas patekimo į kapines klausimas. Tačiau šiemet priimtas tvirtas sprendimas, kad kapinių šventė turi įvykti.

„Tenka apgailestauti, kad buvome sutikti ir „pasveikinti“ labai „svetingai“ (barniais ir koliojimais), nors mašinas pasistatėme dar prieš ženklą „Privati valda“. Lietuvininkų bendrijos atstovai patys savo ausimis galėjo įsitikinti, su kuo susiduria atvykę artimųjų kapus lankyti žmonės. Gaila, kad per vėlai išsitraukiau telefoną ir nepavyko užfiksuoti viso vaizdelio“, – pasakojo R. Šemeklis, apgailestaudamas, kad per du metus Šilutės savivaldybė ir atsakingos institucijos nesugebėjo šios problemos išspręsti.

Kapinių šventės dalyviai buvo vieningi – nekreipė dėmesio į žoliapjove netoliese „grojančią“ ūkininkę, tad šventės jiems ji nesugadino.

Šventės sugadinti nepavyko

Žemės savininkų elgesiu buvo pašiurpę ir kiti žmonės. Ir nors yra dokumentai, kad ūkininkai negali trukdyti į kapines ateiti žmonėms, jie elgėsi nesuprantamai.

„Greta esančios sodybos šeimininkai vėl pasitiko grasinimais ir necenzūriniais žodžiais, nors yra dokumentai, kad jie negali trukdyti patekti žmonėms į kapines. Šiandien pasakė – jūs pasigailėsit…“, – pasakojimais dalinosi šventės dalyviai.

Kunigui ir susirinkusiesiems giedant, netoli kapinių stovinčios sodybos savininkė atėjo prie kapinių ir pradėjo pjauti žolę žoliapjove, taip sukeldama triukšmą be jokio sąžinės graužimo. Tą liudija ir filmuota medžiaga.

Žmonės buvo vieningi – „trimeriu“ grojusi moteris jiems nesutrukdė ir kapinių šventė praėjo labai gražiai. Surengti kapinių šventę Laučių evangelikų liuteronų kapinaitėse jie pasižadėjo ir kitais metais.

Vieni leidžia keliu važiuoti, kiti draudžia

Valstybės saugomos pirmosios Laučių kapinaitės per klaidą pateko į privačios žemės valdas. Dėl to kyla konfliktai tarp žemės savininkų ir žmonių, kurie nori aplankyti artimųjų kapus. O problemos sprendimo iki šiol neranda visa eilė atsakingų institucijų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Šilutės rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas. Jau keli metai vyksta tik susirašinėjimas raštais.

„Situacija tokia, kad žmonės nežino kaip prieiti prie kapinių ir neaišku, kodėl ūkininkui, savavališkai panaikinusiam servitutinį kelią, ruošiamasi kompensuoti išlaidas mokesčių mokėtojų lėšomis“, – klausia istorikė, buvusi ilgametė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.

Ji dalinosi naujausiais dokumentais. NŽT be viso situacijos paaiškinimo rašo, kad žemės sklypo savininkas privalo leisti visiems asmenims naudotis šiame žemės sklype esančiais servitutiniais (privažiuojamaisiais) keliais, taip pat ir privažiuoti prie kapinių. R. Šikšnienė rodė ir Šilutės seniūno raštą, kuriuo suinteresuotiems žmonėms leidžiama tvarkyti kapus, tik draudžiama važiuoti keliu prie kapinių, kol jos yra privačioje teritorijoje ir konfliktinė situacija vis dar neišspręsta. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas rašo, jog teritorijos ribų koregavimas neišspręs konflikto, tai turi spręsti Šilutės savivaldybės administracija ir NŽT Šilutės skyrius.

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis komentavo, kad Kultūros paveldo departamentas patikslino šių kapinaičių ribas ir sumažino teritoriją. Teritorija sumažėjo dėl to, nes žemės savininkai ten išsikasė tvenkinį.

„Dabar pradėsime formuoti sklypą, o jį suformavę kalbėsimės dėl šito kelio. Jis turėtų būti arba servitutinis, arba jį turėtų perimti Savivaldybė. Savininkas blogai padarė, kad servitutinį kelią išardė, iškasė tvenkinį – to negalėjo daryti. Neisime teisminiu keliu, bet šios kapinaitės turės būti atiduotos evangelikų liuteronų bendruomenei. Privažiavimas prie jų turėtų būti be jokių trukdžių. Negali ten niekas vaikščioti su „trimeriais“ kai vyksta Kapinių šventė, toks elgesys tiesiog prasilenkia su sveiku protu…“, – „Šilutės naujienoms“ komentavo V. Laurinaitis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.