2023 m. Lietuvoje registruota per 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir daugiau nei 9,2 tūkst. gaisrų, juose žuvo 100 žmonių, dar 186 patyrė traumas. Tai atitinka 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o 100 gaisrų vidutiniškai baigdavosi daugiau nei viena mirtimi.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skelbia, kad per 11 2025 metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 62 žmonės, o 136 buvo sužeisti. 2024 m. – 7,2 tūkst. gaisrai ir 74 žuvusieji.
Daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo (20), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11). Dar 6 gyvybes nusinešė krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimai.
Gaisrų rizika Lietuvoje išlieka aukšta, o žūčių priežastys leidžia daryti išvadą, jog nemaža dalis šių rizikų yra valdoma dar iki nelaimės. Gaisrų priežastys susiformuoja palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku neišspręstoms rizikoms. Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir rūkymas balkone ar lovoje, žvakių liepsna daiktais apkrautuose kambariuose bei diegiami savadarbiai elektros sprendimai.
Šildymo sezono metu įprastesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisras kyla žiemos laikotarpiu, o vasarą ir rudenį paūmėja gaisrai sodo nameliuose ir ūkiniuose pastatuose, kur gausu degių medžiagų ir dažniau naudojama senesnė elektros įranga. Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas kai ugnis jau išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas.
BNS inf.