Kembridžo mokslininkai teigia išradę vakciną-visraktį

Išgirdus minint virusus COVID, SARS ir Ebola, prieš akis iškyla vaizdas su medikais, vilkinčiais apsauginius kostiumus ir apima baimės jausmas. Situaciją kiek pagerino atskiriems virusams sukurtos vakcinos, bet iššūkių nemažėja dėl atsirandančių naujų atmainų.

BNS nuotr.

Kembridžo universiteto mokslininkai pristatė naują dirbtinio intelekto (DI) pagalba sukurtą vakcinos technologiją, kuri gali suteikti imunitetą prieš ištisas virusų šeimas ir netgi galėtų užkirsti kelią kitai pandemijai.

Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney’is naująją technologiją palygino su daugiabučio „visrakčiu“. Pasak jo, pagrindinė vakcinų problema yra ta, kad jos „visos pagrįstos praeities duomenimis“, todėl atmaina, nuo kurios esate pasiskiepiję, gali skirtis nuo tos, su kuria susidursite po 6 mėnesių. Vakcinos visada vejasi virusą.

„Mes pašaliname tą kintamumą sukurdami tai, ką visuotinai atpažintų jūsų imuninė sistema ir apsaugotų jus nuo visų galimų pasekmių“, – sakė jis.

Kembridžo universiteto laboratorijoje dirbantis kanadietis J. Heeney’is ėmėsi projekto po 2013–2016 m. Ebolos protrūkio vakarų Afrikoje, kur tuo metu jis dirbo.

Buvo pavėluota

Anksčiau Ebolos ligos atvejų buvo fiksuota centrinėje Afrikoje – Kongo respublikoje, o ne vakarinėje žemyno dalyje, ir iš pradžių jie buvo klaidingai priskiriami Lasos karštligei, gastroenteritui arba cholerai. Protrūkis pareikalavo apie 11,3 tūkst. gyvybių.

J. Heeney’io teigimu, mokslininkams prireikė 3–4 mėnesių, kad išsiaiškintų, koks tai iš tikrųjų virusas ir galėtų pradėti dirbti su vakcina. Per tą laiką virusas greit išplito iš Gvinėjos į Siera Leonę ir Liberiją, jau buvo šaukštai po pietų. Tarp aukų buvo daug sveikatos priežiūros darbuotojų.

Komanda pasinaudojo ankstyvojo DI galimybėmis ir apibendrino visą informaciją apie įvairius virusus. Taip mokslininkai galėjo ieškoti panašumų ir skirtumų tose svarbiose viruso dalyse, į kurias reaguoja imuninė sistema“, atpažįstant ne tik vieną variantą, bet ir visus kitus.

J. Heeney’is pabrėžė didelę naujosios technologijos svarbą atsižvelgiant į vis dažnesnius virusų plitimo atvejus daugėjant gyventojų, intensyvėjant judėjimui ir žmogaus brovimuisi į gyvūnų buveines. Nekenksmingais laikyti virusai, kurie tūnodavo atspariais tapusių gyvūnų organizmuose, dabar susiduria su nauja rūšimi – žmonėmis – ir… nėra imuniteto – nėra natūralių apsauginių mechanizmų.

Tikisi pakeisti ateitį

Su mokslininkų sukurta vakcina dabar bus atliekami didesnio masto bandymai. Pasak J. Heeney’io, maro epidemijos egzistavo visada – nuo Juodosios mirties viduramžiais iki 1918–1920 m. gripo pandemijos, kuri, skaičiuojama, pasaulyje nusinešė 25–50 mln. gyvybių.

Mokslininkui didžiausią nerimą kelia galimas gripo, kurį jis apibūdino kaip vieną iš „sudėtingesnių“ virusų, protrūkis. Tačiau jis viliasi, kad naujoji technologija galėtų padėti užkirsti kelią dar vienai mirtį nešančiai pandemijai. Jis tikisi, kad tai yra visiškai naujos vakcinų gamybos eros pradžia.

„Svarbiausia įrodyti pasauliui, kad ši technologija yra saugi, veiksmingesnė, ir kad visi pradėtų ja naudotis“, – akcentavo jis. „Manau, kad atveriame duris į visiškai naujo tipo technologijas. Tikiuosi, kad jos gali pakeisti ateitį“.

ELTA inf.