Organizmas supranta kaip grėsmę
Kai kūno svoris mažėja, organizmas nebūtinai tai vertina kaip teigiamą pokytį. Jis gali reaguoti taip, tarsi būtų praradęs svarbią energijos atsargą. Tuomet didėja grelino, alkį skatinančio hormono, lygis, silpnėja leptino, atsakingo už sotumo jausmą, poveikis, o medžiagų apykaita lėtėja.
Iš šalies tai atrodo kaip negebėjimas laikytis plano ar grįžimas prie senų įpročių. Tačiau, tokia interpretacija pernelyg supaprastina problemą ir žmogų palieka vieną su kaltės jausmu. Organizmas aktyviai priešinasi svorio mažėjimui: stiprėja noras valgyti kaloringesnį maistą, sunkiau išlaikyti anksčiau veikusią rutiną, o ta pati mityba ar fizinio aktyvumo veikla ilgainiui gali duoti vis mažesnį efektą.
Svorio sugrįžimas nebūtinai reiškia, kad žmogus nesilaiko pokyčiams reikalingos rutinos, dažnai tai yra natūrali biologinė kūno reakcija. Dėl to atkrytis neturėtų būti vertinamas kaip nesėkmė: tai biologinė ir psichologinė norma, kurią svarbu numatyti gydymo plane, kad nebūtų kuriami nerealistiški lūkesčiai.
Su nutukimu dažnai kartu vystosi arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja. Todėl gydant svarbu žiūrėti plačiau nei į skaičių svarstyklėse. Svoris yra matomas rodiklis, bet už jo slypi medžiagų apykaitos, hormonų, širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai. Net ir nedidelis, bet stabilus svorio sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti sveikatos būklę.
Svarbu ne tik mityba
Didžiausias iššūkis dažniausiai prasideda tada, kai pokyčius reikia išlaikyti mėnesius ar metus. Trumpalaikės dietos duoda greitą rezultatą, bet jos retai atitinka įprastą žmogaus gyvenimą. Jei planas reikalauja nuolatinės kontrolės, stipraus ribojimo, ilgainiui jis tampa sunkiai įgyvendinamas.
„Įpročiai grįžta ne atsitiktinai. Dalis kasdienių sprendimų priimami automatiškai: žmogus užkandžiauja pavargęs, renkasi saldumynus patirdamas stresą, persivalgo po įtemptos dienos ar valgo ne dėl alkio, o dėl emocinio nusiraminimo. Ribojant kalorijas, smegenys dar stipriau ieško greito atlygio – maisto, kuris suteikia malonumą, energijos pojūtį ar trumpam sumažina įtampą. Todėl vien žinojimo, ką valgyti, nepakanka“, – teigia specialistė.
Miego trūkumas didina alkį, stiprina norą rinktis saldų ar kaloringą maistą, blogina gliukozės apykaitą. Lėtinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, didina impulsyvesnio valgymo tikimybę, silpnina savikontrolę. Dėl to žmogus gali laikytis mitybos plano, bet prastas miegas, jo trūkumas ar nuolatinė įtampa vis tiek trukdys pasiekti stabilų rezultatą. Todėl reikėtų skirti pakankamai laiko poilsiui.
Kaip išlaikyti rezultatą?
Šiuolaikiniame nutukimo gydyme vis mažiau kalbama apie idealų svorį. Svarbiausias tikslas – pagerinti sveikatą ir padėti žmogui išlaikyti pokyčius. Net 5–10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali pagerinti glikemijos kontrolę, sumažinti kraujospūdį, palengvinti kepenų suriebėjimą, širdies ir kraujagyslių ligų bei miego apnėjos simptomus. Toks tikslas daugeliui pacientų yra realistiškesnis, todėl mažina nusivylimą ir padeda susitelkti į pažangą, o ne į tobulą rezultatą.
„Pažangą svarbu vertinti ne vien kilogramais. Žmogus gali pradėti reguliariau valgyti, daugiau judėti, geriau miegoti, lengviau atpažinti emocinį valgymą, tačiau svoris kurį laiką gali keistis lėtai. Jei dėmesys sutelkiamas tik į svarstykles, nepastebimi pokyčiai, kurie vėliau ir lemia ilgalaikį rezultatą“, – teigia A. A. Kulvinskaitė.
Nutukimo gydymui dažnai nepakanka vieno specialisto pagalbos. Skirtingi specialistai sprendžia skirtingus ligos aspektus: gydytojas vertina medicininius ir metabolinius veiksnius, dietologas padeda sudaryti individualų mitybos planą, psichologas dirba su emociniu valgymu ir stresu, kineziterapeutas padeda išsaugoti raumenų masę, o gyvensenos medicinos specialistas padeda ilgalaikius įpročių pokyčius integruoti į kasdienį gyvenimą ir užtikrinti gydymo tęstinumą.
„Pacientai dažnai klausia: kokia dieta geriausia? Mano atsakymas – ta, kurios žmogus gebės laikytis ilgą laiką, iš esmės visą gyvenimą. Galime teoriškai sudaryti idealų planą, tačiau jei jis neatitinka žmogaus rutinos, emocinio santykio su maistu ir socialinio konteksto, jis tiesiog neveiks“, – sako specialistė.
BNS inf.