Kokios pasakos trukdo praturtėti daugiabučių gyventojams?

renovacijaAbsoliuti dauguma bijančiųjų renovacijos ir absoliuti dauguma už ją pasisakančiųjų visiškai priešingai vertina tą patį dalyką – galimybę sutaupyti. Tai parodė gegužę atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Kokie mitai persekioja tuos, kurie nesiryžta modernizuoti daugiabučio?

1 mitas: „Renovacija neatsipirks“

„Kodėl nesutiktumėte renovuoti / nepatartumėte renovuoti?“ – klausė sociologai. „Nes tai man per brangu ir ateityje neatsipirks“, – atsakė beveik du trečdaliai (64 proc.) apklausos dalyvių, kurie netiki būsto atnaujinimo nauda.

„Kodėl sutiktumėte renovuoti / patartumėte renovuoti?“, – kitą klausimą pateikė tyrėjai. „Nes renovuotuose namuose sumažėja šildymo sąskaitos“, – tvirtino 78 proc. respondentų, žinančių renovacijos naudą.

Tačiau kas teisus, geriausiai parodo faktai. Būsto modernizavimo asociacijos duomenimis, namo, kurio atnaujinimui skirta 2,4 mln. litų, išlaidos šildymui sumažėjo perpus. Arba gyventojai, kurių penkių aukštų daugiabutis modernizuotas už šiek tiek daugiau kaip 400 tūkst. litų, išlaidas šildymui sumažino 64 proc.

Be to, apklausus atnaujintų daugiabučių namų gyventojus paaiškėjo, kad po pastato renovacijos jų turto vertė padidėjo 15-20 proc., tvirtina LR Aplinkos ministerija.

2 mitas: „Paskolos brangs“

Pagrindinės ir nepagrįstos baimės dėl renovacijos yra susijusios su pinigais. Tad mitų sąrašą galima papildyti legenda, kad bankai neva stipriai padidins palūkanas ir renovuotų daugiabučių gyventojai negalės išsimokėti.

Pasak Šiaulių banko Šilutės filialo direktorės Gražinos Treigienės, renovacijai skolinamasi ne didesnėmis nei 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis, kurios galioja visą paskolos grąžinimo laikotarpį.

„Palūkanų dydis yra aptartas sutartyje su Europos investicijų banku, kurio dėka ir teikiamos šios lengvatinės paskolos daugiabučių atnaujinimui“, – besibaiminančius dėl neva brangsiančių paskolų nuramina G.Treigienė.

Be to, ji primena, kad besiskolinantiems renovacijai taikoma ir daugiau palankesnių sąlygų. Pavyzdžiui, paskolos grąžinimą galima atidėti iki 30 mėnesių po to, kai buvo išmokėta pirma paskolos dalis.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad netaikomi dokumentų analizės, kredito administravimo, sutarties sąlygų pakeitimo ir kiti mokesčiai. Taip pat palankūs bankinių paslaugų įkainiai gyventojams, daugiabučių namų bendrijoms, administratoriams“, – pabrėžia Šiaulių banko Šilutės filialo direktorė.

3 mitas: „Reikės mokėti už kaimyną“

Apie renovaciją galvojantys daugiabučių gyventojai nerimauja ir dėl to, kad jie turės sumokėti paskolos dalį ir už socialiai remtinus kaimynus. Tačiau iš tikrųjų šią dalį padengs valstybė.

Taip pat nerimaujama, kad teks sumokėti ir už tuos gyventojus, kurie pasisako prieš renovaciją. Ir čia nereikėtų jaudintis, nes jei daugiau nei pusė gyventojų sutinka modernizuoti daugiabutį, prieštaraujantieji vis tiek turės apmokėti jiems tenkančias, su renovacija susijusias išlaidas.

Kita vertus, su renovacija nesutinkantieji irgi neturėtų baimintis, kad dėl kaimynų užgaidos jiems išaugs išlaidos. Atnaujinus namą išlaidos gali sumažėti tiek, kad net sumokėjus už šildymą ir atsiskaičius su banku, gyventojai vis tiek mokės mažiau nei iki renovacijos.

4 mitas: „Ankstesnė programa – geresnė“

Kartais dar pasigirsta kalbų, kad dabartinė daugiabučių atnaujinimo programa yra neva prastesnė nei ankstesnė, pagal kurią buvo kompensuojama 50 proc. išlaidų statybos darbams.

Tačiau ekspertai siūlo nepamiršti, kad nors parama ir siekdavo 50 proc., iš bankų reikėdavo skolintis gana brangiai. Taip pat svarbu, kad šiuo metu paramos sulaukia žymiai daugiau priemonių, kurios gali padidinti pastato energinį efektyvumą ir padėti sutaupyti. Pavyzdžiui, dabar paramos jau galima sulaukti ir už alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) įrangos sumontavimą.

Kita vertus, dabar parama bus skiriama tuo didesnė, kuo didesnį namo taupumą pavyks pasiekti. Jei gyventojai spės būstą atnaujinti iki kitų metų spalio ir šilumos sąnaudas sumažinti bent 40 proc., jiems bus kompensuota 40 proc. renovacijos išlaidų. Vėliau įgyvendintiems projektams kompensacija bus mažesnė. O tiems renovacijos projekto dalyviams, kurie rangos darbų sutartis suskubs pasirašyti iki šių metų pabaigos, valstybė 100 proc. kompensuos  investicinio ir techninio projektų paruošimo išlaidas, techninės priežiūros išlaidas, projekto administravimo išlaidas.

Ši tiksli informacija pasiekia vis daugiau Lietuvos gyventojų, kurie vis dažniau nekreipia dėmesio į mitus ir ryžtasi atnaujinti savo namus.

„Kasdien matome, kaip sparčiai daugėja norinčiųjų renovuoti savo būstus. Jeigu prieš kelerius metus modernizuoti daugiabučius sutiko vos trečdalis šalies gyventojų, dabar apklausos rodo, kad renovacijos nori jau beveik pusė gyventojų“, – dėmesį atkreipia G.Treigienė.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 34 000 daugiabučių, kurių gyventojai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą.

Šiaulių banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko bendrovė „Vilmorus“ 2014 m. gegužės mėnesį. Jos metu apklausta 1002 vyresni negu 18 metų šalies gyventojai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.