Krepšininkų treneris R.Kuncaitis – apie linksmas istorijas iš darbo mokykloje laikų

R.Kuncaitis Žuvienės virimo čempionate Šilutėje. /  Simonos Pužaitės (silutesnaujienos.lt) nuotr.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas Robertas Kuncaitis turi ne tik trenerio darbo patirties. Šilutiškis ne vienerius jaunystės metus praleido auklėdamas jaunimą, dirbdamas kūno kultūros mokytoju. Apie tai jis papasakojo „Lietuvos ryto“ televizijai.

„Gimiau Pagėgiuose ir būdamas metukų ar dviejų atvažiavau gyventi į Šilutę“, – pasakojo R.Kuncaitis.

„Prieš tapdamas profesionaliu treneriu dirbau Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Tokia patirtis buvo, kai su merginom reikėjo dirbti, o jos manęs visko klausinėjo. Aš net nelabai drįsau visom temom diskutuot. Sakydavo, mokytojau, aš įsivėrusi auskarą į bambą esu ir turiu savo paslaptį. Ir aš turėdavau pasidomėt ir pasakyt, ar jis gražus ar ne“, – juokėsi treneris.

„Baigęs institutą planavau, kad grįšiu į namus, čia gyvensiu, čia mane traukia ir iki šio labai sunkiai įsivaizduoju, kad kažkur išvažiuočiau, emigruočiau visam laikui“, – sakė jis.

Treneris prisiminė kitą juokingą istoriją iš pedagoginės praktikos Juknaičių pagrindinėje mokykloje.KUNCAITIS

„Buvo sykį, kad pamokoje du berniukai susitrenkė galvomis. Trečias draugas prieina prie jų ir sako, kad tai – negeras ženklas – jiems nutiks nelaimė. O ka daryti, kad nebūtų tos nelaimės? Sako, turit vėl galvom susitrenkti. Aš, jaunas mokytojas, matau, kad jie įsibėgėjo per visą salės atstumą, nulenkė galvas. Norėjau sustabdyti, bet labai knietėjo pažiūrėti kuo viskas pasibaigs. Jie įsibėgėjo ir trenkėsi galvomis. Guzai dideli iššoko. Trečias draugas priėjo ir pasakė, kad dabar jums bus laimė. Ir jokių verksmų nebuvo. Stengiausi greitai prie šalto radiatoriaus prikišti galvas, kad tas gūzas būtų mažesnis“, – kvatojosi R.Kuncaitis.

„Kažkada Stepas Butautas yra pasakęs, jeigu sugebi dirbti su vaikais, tai su suaugusiais tikrai galėsi dirbti. Ir nuo tada, kai išvažiavau į Vilnių, dirbu vien krepšinio treneriu“, – pasakojo jis.

„Šilutė yra labai svarbi ir labai brangi man. Čia turbūt kaip moteris, kurią myli. Ir myli ne kažkurias dalis, o myli žmogų. Taip ir čia“, – baigė treneris.

Vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas pasakoja apie savo gimtąją Šilutę (video)