„LAT priėmė nutartį nepriimti ir antrojo D. Žebelienės kasacinio skundo. Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo argumentus, atrankos kolegija nusprendė, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, atsakovės manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nepatvirtina, kad egzistuoja kasacijos pagrindai, o kasacinio teismo išvados šioje byloje turėtų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui“, – Eltai teigė teismo pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
„Dėl šių priežasčių atrankos kolegija nusprendė, kad kasacinis skundas negali būti priimtas“, – pridūrė ji.
Ši ketvirtadienį priimta LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
D. Žebelienė kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei priimti naują sprendimą – prokuratūros ieškinį atmesti arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Anksčiau paduotame pirmajame skunde, kurio LAT taip pat nepriėmė, buvo nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Šilutės savivaldybės tarybos reglamentas, kuriais numatomas išlaidų kompensavimas, buvo neaiškūs, dviprasmiški, stokojo detalių išaiškinimų, kokie dokumentai yra tinkami išlaidoms pagrįsti.
„Nagrinėjamu atveju nepagrįstas praturtėjimas atsirado dėl reglamente įtvirtintos tvarkos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams arba netinkamo to reglamentavimo aiškinimo. Pažymėtina, kad nebuvo teisinio pagrindo prokurorui ginti viešąjį interesą, reikalauti grąžinti lėšas už sunaudotą kurą, kai atsakovė, kaip tarybos narė, lankėsi kitose savivaldybėse reglamento nustatyta tvarka“, – buvo rašoma pirmajame D. Žebelienės kasaciniame skunde.
Seimo vicepirmininkė teigė, kad LAT turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar nurodyti teisės aktai atitinka Konstituciją.
Tačiau LAT Atrankos kolegija ir gegužę nusprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų įstatyme nurodytus bylos peržiūrėjimo pagrindus.
Įsigijo 2 tonas degalų
Teismai yra nusprendę, kad, anksčiau eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, D. Žebelienė nepagrįstai praturtėjo ir šiai savivaldybei turi grąžinti pinigus – per karantiną, kai judėjimas buvo apribotas, ji buvo įsigijusi beveik 2 tonas degalų.
Pirmosios instancijos Tauragės teismo teisėja Loreta Bajorinienė akcentavo, kad karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas šalyje, buvo nupirkta 1 814 litrų degalų, iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta už beveik 63 litrus. Teisėja taip pat nustatė, kad pateiktuose kvituose buvo nurodytas didesnis degalų kiekis nei gali tilpti į D. Žebelienės naudotų automobilių bakus.
Tuo metu Seimo narės advokatas su tokiomis teismo išvadomis nesutiko. Civilinė byla buvo nagrinėjama kelių instancijų teismuose.
Teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad D. Žebelienės pateiktas renginių, išvykų, posėdžių, kuriuose ji dalyvavo kaip tarybos narė, sąrašas, neįrodo, jog, vykdydama tarybos narės funkcijas, automobiliais ji nuvažiavo beveik 72 tūkst. kilometrų.
Parlamento vicepirmininkė teisme per posėdį sakė mananti, kad Šilutės rajono savivaldybė galėjo jai mokėti už kurą, kai ji, būdama šios tarybos nare, vyko į prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos renginius, susitikimus su savo partijos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu dėl savo rinkėjų keliamų problemų.
Tačiau, teismo vertinimu, nurodyti renginiai, susitikimai, tokie kaip agitacija po rajoną dėl prezidento rinkimų, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento rinkimuose, nelaikytini tiesiogiai susiję su tarybos nario veikla.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Žebelienė, būdama tarybos nare, dirbo samdomus darbus įmonėse. Be to, teismui kilo abejonių ir dėl renginių kiekių, kuriuos nurodė politikė. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo mėnesį D. Žebelienė nurodė dalyvavusi 36 renginiuose.
ELTA inf.
