Jau geras dešimtmetis, kai po tragiškos žūties kelyje tarp mūsų nėra Usėnų Dieduko – garsiojo verslininko Petro Rimkaus. Šis žmogus neturėjo ypač galingų verslų ir milžiniško pelno, o tik nedidukę maisto prekių parduotuvę Usėnuose, kelio Šilutė – Pagėgiai pakrašty. Bet jis mokėjo dalintis viskuo: geru žodžiu, palaikymu ir, žinoma, pinigais. Tai buvo gerasis šio krašto sportinių komandų aitvaras, kurio senas legendinis „Mersedes“ markės automobilis dažnai sustodavo prie solidžių krašto verslininkų biurų. Prašomi Dieduko, jie skirdavo paramą futbolui, krepšiniui, dziudo ir kitoms sporto šakoms, nes Diedukas jiems buvo neginčijamas autoritetas, besilaikantis duoto garbės žodžio, kuriuo galima pasitikėti. Šis žmogus galėjo įtikinti bet kurį oponentą, kuris niekada nieko neremdavo, o jo įkalbinėjamas staiga imdavo ir pakeisdavo savo nuomonę.
Rajono krepšinio pirmenybėse Diedukas dažnai turėdavo savo komandą, sudarytą iš buvusių šio krašto patyrusių žaidėjų, į kurią įtraukdavo ir gabius jaunus krepšininkus. Dažnai skatindavo finansiškai ir sporto mokyklos jaunimo krepšinio komandą, palaikydamas ją kiekviename žingsnyje. Puikų humoro jausmą turėjęs ir linksmas lažybas su draugais sporto tema mėgęs Usėnų Diedukas nepraleisdavo nei vienų futbolo rungtynių, dažnai važiuodavo palaikyti Pamario futbolininkų net į kitus Lietuvos miestus.
Šiandieninė jaunoji karta tik iš atgarsių gali susidaryti nuomonę apie šį unikalų žmogų, kurio šiandien mums visiems trūksta.
Smagu, kad Usėnų Dieduko atminimas išlieka toks pat šviesus ir jo vardo turnyrus organizuoja Usėnų bendruomenė su seniūnu A. Raudžiu bei VŠĮ „Šilutės sportas“ su vadovu R. Taršausku. Jau šį savaitgalį Šilutės futbolo stadione įvyks Usėnų Dieduko futbolo turnyras, kuriame dalyvaus šio krašto komandos. Tai bus proga dar kartą prisiminti Usėnų Dieduką, tuo labiau, kad į aikštę išbėgs ne vienas žaidėjas, pažinojęs šią iškilią asmenybę. Diedukas vertino savo draugus ir bičiulius, mokėdavo jiems parodyti išskirtinį dėmesį. Smagu, kad ir jie saugo šio žmogaus atminimą. Nes legendos niekada nemiršta.
Komentaras