Lengvosios atletikos bendruomenė mini olimpinio vicečempiono 100-metį

Vasario 24 d. – svarbi data ne tik lengvosios atletikos istorijai, bet visai Lietuvai. Šiemet minimos Antano Mikėno, vienintelio Lietuvos sportinio ėjimo atstovo, laimėjusio olimpinį medalį, 100-osios gimimo metinės. Šeštadienį Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos nariai Rokantiškių kapinėse rinkosi į legendinio lengvaatlečio pagerbimą, o lengvoji.lt primena svarbiausius A. Mikėno biografijos faktus.

Įspūdinga karjera

A. Mikėnas gimė 1924 m. vasario 24 d. (mirė 1994 m.) Butkiškių k., ūkininkų šeimoje. Sulaukęs 7-erių pradėjo lankyti Ramygalos gimnaziją iki kurios pėsčiomis tekdavo nueiti 5 km, tiek pat sugrįžti, o namuose laukė ūkio darbai.

1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi nuo mobilizacijos iki rudens, kai įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją. Baigęs mokytojavo Ramygaloje, Kėdainiuose. 1948 m. įstojo į Kauno kūno kultūros institutą, treniravosi ieties metime, dviračių sporte. Dar po 3 metų, savarankiškai pasitreniravęs dvi savaites, pirmą kartą dalyvavo sportinio ėjimo varžybose ir iškart pagerino Lietuvos rekordą 5000 m distancijoje.

1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį 20 km distancijoje (1 val. 32 min. 3 sek.). Tais pačiais metais laimėjo bronzos medalį SSRS tautų spartakiadoje. Kitąmet Maskvoje vykusiose pasaulio jaunimo žaidynėse tapo 20 km rungties čempionu, dar po metų iškovojo bronzą SSRS čempionate.

Iš viso A. Mikėnas 3 kartus gerino SSRS ir 28 Lietuvos rekordus, 11 kartų tapo Lietuvos čempionu, yra pirmasis Lietuvos lengvaatletis, laimėjęs olimpinį apdovanojimą. 1960 m. rudenį baigė aktyvią sportinę karjerą ir daugiau nei 30 metų dirbo dėstytoju Vilniaus universitete, teisėjaudavo varžybose.

Kas nutylėta…

Daug metų buvo bandoma išstumti iš atminties Melburno olimpinių žaidynių tikrąją ėjimo rungties eigą. Buvo rašoma vienaip, bet žmonės kalbėjo kitaip. Dar buvo ne laikas. Bet daugiau negalima laukti…

Duodamas startas. Visi eina grupėje, vėliau išryškėja lyderiai, o artėjant finišui priekyje jau eina A. Mikėnas, po jo rusas L. Spirinas, trečias estas B. Junkas. Artėjant pergalingam finišui, iš sovietų delegacijos vadovų gauna „pasiūlymą“ – reikia praleisti į priekį L. Spiriną. Antanas puikiai viską suprato – nepaklausysi, gali atsidurti tolimuosiuose kraštuose. Ir taip Antanas finišuoja antras, atrodo olimpinis sidabras, bet veide jokio džiaugsmo. Ir tai nuotraukose parodo kūno kalba.

Pagal Lengvosios atletikos federacijos inf.